Skurdo priežastys Lietuvos kaime
LTStraipsnyje nagrinėjami sociologinių tyrimų, atliktų 2000 m. trijose kaimiškose seniūnijose bei jų rajonų centruose: Šilutėje, Pasvalyje ir Molėtuose, duomenys. Apibendrinamas kaimiečių požiūris į skurdo priežastis ir skurdo lygio vertinimas. Sociologinių tyrimų metu buvo apklausti žemdirbiai ir ūkininkai, buvę kolūkių pirmininkai ir žemės ūkio specialistai, dabartiniai žemės ūkio bendrovių bei kitų žemės ūkio įmonių vadovai, ne žemės ūkio įmonių savininkai, seniūnai, rajonų žemės ūkio skyrių atstovai, rajonų merai, mokytojai, kunigai, turizmo centrų darbuotojai ir kiti asmenys, gerai žinantys padėtį kaime. Apžvelgiama dabartinė situacija Lietuvos kaime bei pastarojo dešimtmečio žemės ūkio reformos raida ir jos įtaka skurdo formavimuisi. Remiantis Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija ir Nacionalinės kovos su skurdu strategija, Lietuvos ir užsienio moksline literatūra skurdo klausimais, statistiniais duomenimis ir sociologiniais tyrimais, išskiriamos pagrindinės skurdo kaime priežastys ir skurdo lygio kitimo tendencijos. Remiantis 2001 m. atliktos kaimiškųjų seniūnijų anketinės apklausos duomenimis, pateikiami skurdo regioniniai skirtumai. Svarstoma, ką žemės ūkio reformos metu buvo galima padaryti kitaip bei ką galima pakeisti dabar, kad kaimo gyventojų gyvenimas būtų geresnis. Lyginamas skurdas ir jo atsiradimo priežastys Baltijos šalyse. Pabaigoje apibendrinamos skurdo kaime priežastys ir pateikiami galimi skurdo mažinimo būdai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bedarbystė; Beturčių skurdas; Ekonominis aktyvumas; Nedarbas; Nedarbo lygis; Skurdas; Skurdo lygis; Skurdo prevencija; Skurdo prevencija, bedarbystė; Socialinė parama; Economic activity; Poverty; Poverty level; Poverty prevention; Social support; Unemployment; Unemployment level.
ENThe results of sociological studies accomplished in 2000 in three Lithuanian rural municipalities and their district centres (Šilutė, Pasvalys and Molėtai) are analysed. Villagers' opinion on poverty reasons and evaluation of poverty level are summarised. During sociological studies, there were interviewed farmers, former kolkhozes' directors, agricultural specialists, heads of agricultural enterprises and owners of non-agricultural enterprises, heads of municipalities, district mayors and representatives of districts' agricultural departments, teachers, priests and other people who know the situation in the countryside very well. The present situation in Lithuanian countryside, development of agricultural reform during the last ten years and its influence on poverty formation are reviewed. The poverty levels in three Baltic states are compared. According to the Poverty Reduction in Lithuania strategy and National Fight Against Poverty strategy, Lithuanian and foreign scientific literature concerning poverty, statistical data and sociological surveys, the main reasons for poverty in the countryside and tendencies of changes in poverty level are distinguished. On the grounds of data of a rural municipalities questionnaire polled in 2001, the regional differences in poverty are presented. The ways to improve the situation in rural districts are discussed. The poverty level and the reasons for its rise in the Baltic countries are compared.The main causes of poverty in the countryside are unemployment, consequences of the agricultural reform, people's attitude toward work, lack of initiative, instability of laws, great differences in incomes among different groups and regions, low agricultural production prices, inefficient farms, low educational level, lack of processing enterprises and non- agricultural enterprises in the countryside, common exploitation, the inefficient and insufficient social security system; some possible ways of poverty reduction using social security means, special poverty prevention programs and taxing policy means are suggested: such as promotion of the economic activity of working age rural inhabitants, of creation new jobs in the countryside, especially giving incentive to develop alternative branches of agriculture, ecological farming, agro tourism, promoting small scale private business, reduction of incomes inequality, education of small inhabitants, establishment of voluntary non- governmental organizations and rural communities. [From the publication]
