Rzeczpospolita - pojęcie i idea w dyskursie politycznym Rzeczypospolitej Obojga Narodów. Rekonesans

LTStraipsnyje mėginama analizuoti sąvokos „respublika“, populiariausio žodžio XVI-XVIII a. Lenkijos politiniame diskurse, reikšmę ir funkcijas. Sąvokos populiarumą rodo ir reikšmių gausa: taip vadinta valstybė, visuomenė ir politinė sistema. Autorė siekia atskleisti išskirtinį lenkų fenomeną, kuris klasikinę respublikos kaip piliečių visuomenės idėją perkėlė į Abiejų Tautų Respublikos realybę, galima sakyti uzurpavo ją. Tai turėjo įtakos sąvokos supratimui, nuo XVII a. ji susiaurėjo iki bajorų bendruomenės. Taip pat sąvokos išlikimui buvo labai svarbu, kad, nepaisant dviejų šimtmečių pokyčių, politinio diskurso modernizavimo XVIII a., valstybė suprantama kaip „Respublika“ niekada netapo kažkuo svetimu piliečiams, ji visada buvo suvokiama kaip piliečių visuomenė, daugiau nei romėnų „cititas“ ar prancūzų „l'état“. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bajorija; Gegužės 3 d. konstitucija; Gyventojai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Piliečiai; Politinis diskursas; Respublikos idėja; Sąvokų istorija; Valstybės koncepcija; Citizens; Concept of the State; History of the Term; Idea of Republic; Inhabitants; Noblemen; Political discourse; The 3rd May Constitution; Union of Lublin.

ENArticle is an attempt to analyze the significance and function of the concept Rzeczpospolita ("Republic" or "Commonwealth"), the most popular word in Old-Polish political discourse from the end of the 16th century to the 18th century. It illustrates the wealth of meanings of the term, which was used to describe the state, the society, and the political system. The author tries to present the distinctive Polish phenomenon that involved transferring the classical idea of a respublica, as a civil community, to the realities of the Polish-Lithuanian Commonwealth – a transfer so faithful that one may even call it a kind of usurpation. This had an impact on the understanding of the concept, which at a certain point (the 17th century) became narrowed down to just the community of the nobility. It was also crucial for the concept's persistence – despite the changes that occurred over two centuries, despite the modernization of political discourse in the 18th century, the state understood qua "Rzeczpospolita" never became something external to the citizen, it was always perceived as a civil community, more the Roman "cititas" than the French "l'état". [From the publication]