The Elites' games in the field of memory : insights from Lithuania

LTKomunizmo žlugimas ir pokomunistinių visuomenių transformacija skatina politinį ir intelektualinį susidomėjimą atminties studijomis. Nė vienoje visuomenėje nėra vienos kolektyvinės atminties, bet tiek praeities istorijų ir sentimentų, kiek valdžios siekiančių socialinių ir politinių grupių. Taigi atminties lauke vaidmuo tenka ir politiniams elitams. Praeities atsiminimai, susiję su kultūrinėmis traumomis, yra ypatingas atminties kovų laukas. Tai galioja ir penkiasdešimt metų Lietuvoje besitęsusios sovietinės okupacijos atminčiai, kuri tebekelia iššūkių šiandienos politiniams elitams. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip įtampų kelianti praeitis pasirodo Lietuvos viešajame diskurse ir politinės konkurencijos arenoje praėjus dvidešimčiai metų po sovietinio režimo žlugimo. Nagrinėjama, kaip retorikoje apeliuojama į praeitį, kam ji panaudojama. Nors atmintis aktyviai aktualizuojama, panašu, kad politikos veikėjai atmintį naudoja saviems galios žaidimams, tad bandoma išsiaiškinti atminties lauko reikšmę politinės konkurencijos praktikoje. Tyrime pasitelkiama M. Velikonja pasiūlyta sovietmečio atminties modusų tipologija, skirianti anti-nostalgijos, amnezijos, istorinio revizionizmo ir nostalgijos pozicijas aptariamos praeities atžvilgiu. Pritaikius šį teorinį modelį, Lietuvos politinių elitų apklausos (www.manobalsas.lt) duomenų (2008 m.) pagrindu, empiriškai nagrinėjamos Lietuvos politinių partijų atstovų pozicijos su sovietmečiu susijusiais klausimais, atskleidžiančiais jų požiūrį į atminties politiką, tų požiūrių ypatumus bei skirtumus.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Demokratija; Diskursas; Elitas; Ideologija; Istorinė atmintis; Komunizmas; Kultūrinė trauma; Politika; Politinis elitas; Viedmainystė; Communism; Cultural trauma; Democratic; Discourse; Elite; Historical memories; Hypocrisy; Ideology; Memory; Political elite; Politics.

ENThe collapse of Communism and the transformation of Post-communist societies encourage political and intellectual interest in Memory studies. Not in one society there is one Collective memory. Yet there are both stories and sentiments from the past social and political groups aiming for power. Hence, in the field of memory the political elite also get the role. The memories of the past, which are related with cultural injuries, are special field of the battles of the memory. It stands for the memory of 50 years lasting Soviet occupation in Lithuania. It still challenges today’s political elite. The article analyses how the tension rising past looks like in the public discourse and political competition arena in Lithuania past 20 years after the collapse of Soviet occupation. It is analysed, how rhetoric refers to the past, for what it is used. Although, the memory is actively analysed, it is likely, that political activists use the memory for personal games of power, thus the significance of the field of the memory in the practice of political competition is attempted to ascertain. In the research, the typology of the Soviet memory modus suggested by M. Velikonja is used. It distinguishes anti-nostalgia, amnesia, historical revisionism and nostalgia positions in the relation to the previous discussed past. When this theoretical model was applied, on the basis of Lithuanian political elite survey (www.manobalsas.lt) data (in 2008), the positions of the representatives of Lithuanian political parties related with the Soviet problems, which reveal their approach to the Memory politics, the peculiarities and the differences of this approach, are empirically analysed.

• Attitudes of parliamentary candidates towards the politics of memory in post-communist Lithuania / Irmina Matonytė, Gintaras Šumskas. Politologija. 2023, Nr. 3 (111), p. 8-40.
• The End of the left-right discourse in Lithuania? / Ainė Ramonaitė. Lithuanian political science yearbook. 2003, 2002, p. 22-37.
• Why the notion of social justice is quasi-absent from the public discourse in post-communist Lithuania / Irmina Matonytė. Journal of Baltic studies. 2006, vol. 37, no. 4, p. 388-411.