Nation state : the subject of strategic governance

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Nation state: the subject of strategic governance
Alternative Title:
Nacionalinė valstybė: strateginio valdymo objektas
In the Journal:
Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research]. 2003, Nr. 25, p. 83-93
Subject Category:
Summary / Abstract:

LT[...] Literatūroje galime aptikti pakankamai daug valstybės apibrėžimų, bet straipsnyje yra akcentuojamas S. Vansevičiaus pateiktas apibrėžimas pagal kurį valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, suverenia viešąja valdžia suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti piliečių teises ir laisves, teisėtumą ir teisėtvarką. Straipsnyje taip pat pabrėžiamas valstybės tarptautines teisės subjektiškumas garantuojantis jai veiksmų laisvę išorinėje (tarptautinėje bendruomenėje) aplinkoje. Strateginio valdymo prasme požymius galima klasifikuoti į vidinius ir išorinius, esminius (turinio) ir formos. [...] Strateginio valdymo prasme valstybes formos požymiai parodo organizacijos (valstybės) organizacinę (institucinę) valdymo struktūrą, kuri priklauso nuo organizacijos (valstybės) tikslų ir uždavinių. Valstybė kaip organizacija nuo komercinės organizacijos skiriasi ir žymiai lėtesniu savo institucinės struktūros keitimu. Pvz., keisti konstituciją dažnai yra blogas ženklas išorinei aplinkai (tarptautinei bendruomenei). Reikia pastebėti, kad ir valstybės strategiją ir institucinę struktūrą daugiausiai lemia išorinė valstybės aplinka bei istorinės raidos sąlygos. Praktiškai visi valstybei būdingi požymiai apsiriboja jos teritorijos ribomis. Valstybės strateginis valdymas akivaizdžiai neapsiriboja tik vidine šalies aplinka. Be abejonės egzistuoja tam tikri instrumentai išorėje (tarptautinėje sferoje), kurie "išplauna" kai kuriuos valstybės požymius. Todėl valstybės požymių visuma istorijos raidoje taip pat keičiasi. [...].Ekonominio pobūdžio valstybės požymiai t.y. maža ar didelė, atvira ar uždara ekonomika, liberalus ar neliberalus prekybos režimas nekeičia strateginio saldymo objekto - valstybės požymių sistemos turinio. Jie tik verčia strategą pasirinkti atitinkamas strateginio valdymo koncepcijas. Todėl remdamiesi ta pačia valstybės požymių suma silpną valstybę saugumo prasme galėtume apibūdinti kaip jos sistemų nesugebėjimą užtikrinti savo tautos (teritorijos, suvereniteto, valstybinės valdžios) išplėstinės reprodukcijos, o stiprią valstybę saugumo požiūriu galima apibūdinti kaip jos sistemų sugebėjimą užtikrinti savo tautos (teritorijos, suvereniteto, valstybinės valdžios) išplėstinę reprodukciją. Strateginio valdymo specialistai „ieškodami" nacionalinei valstybei vietos pasaulyje turėtų valstybę nagrinėti kaip strateginio valdymo objektą, kuris susideda iš subobjektų, tai valstybės idėjos, tautos, suvereniteto, teritorijos. Tai yra pagrindiniai nacionalinės valstybės kaip strateginio valdymo objekto subobjektai. Suprantama, kad jų tarpusavio ryšio tamprumas yra neginčijamas, t.y. netekus nors vieno požymio, arba jį smarkiai apribojus nacionalinei valstybei kyla pavojus kaip išorine taip ir vidine prasme. Taip pat šie požymiai lemia valstybės strateginių tikslų iškėlimą. Valstybės formos požymiai strateginio valdymo specialistui taip pat yra svarbūs, nes jie atspindi turinio požymių reprodukcijos terpę bei suteikia strategui tam tikrus instrumentus. Strategas „naudodamasis“ valstybės formos požymiais modeliuoja strateginių tikslų pasiekimo būdus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybė; Valstybės forma; Valstybės koncepcija; Nacionalinė valstybė; Strateginis valdymas; State; Form of the state; Concept of the state; Nation state; Strategic governance.

ENThe article addresses a set of features of a state and presents a concept of a state. Understanding the state as a subject of strategic governance from the definition (concept) of a state is rather difficult, thus, the article singles out the major properties of the state, which are analysed as the possible sub-subjects of strategic governance. A conclusion is drawn that the state, as the subject of strategic governance, can be perceived only as the totality of properties, which are no longer abstract concepts. Such a differentiation allows strategists using the qualities of these properties while positioning the state in the region and in the world. [From the publication]

ISSN:
1392-1142; 2335-8750
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/47590
Updated:
2018-12-17 11:19:10
Metrics:
Views: 27
Export: