Aukštojo mokslo ir darbo rinkos sąveika : edukologijos magistrantūros studijų atvejis

LTSparčios globalizacijos sąlygomis atsiveria ne tik didelės galimybės, bet ir neišvengiamas poreikis aukštojo išsilavinimo plėtrai ir kaitai. Pagrindinis veiksnys, skatinantis universitetinių studijų kaitą, – žinių visuomenės fenomenas, kuris yra didelis visos žmonijos pasiekimas ir turtas, įtakojantis pažangių komunikacijos ir technologinių paslaugų vystymąsi, darbo jėgos mobilumą, rinkos ekonomiką, mokymosi visą gyvenimą poreikį ir kt. Šiame kontekste universitetinių studijų ir darbo rinkos sąveika tampa neišvengiama, tačiau pastaroji, kaip ir kiekvienas procesas, suprantamas labai įvairiai, šiandien kelia nemažai problemų ir netgi provokuoja konfliktus. Straipsnyje, remiantis mokslinėmis teorijomis ir teisiniais dokumentais, analizuojami universitetinių studijų ir darbo rinkos santykiai istorinės aukštojo mokslo kaitos bei rinkos visuomenės sąlygojamų iššūkių kontekstuose, atskleidžiamas dviprasmiškas požiūris į aukštojo mokslo misiją. Svarstoma, kaip ir kodėl tarp darbo rinkos ir universitetinių edukologijos magistrantūros studijų turėtų rastis sąveika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Aukštasis mokslas, darbo rinka, edukologija, magistrantūros studijų programa; Darbo rinka; Edukologija; Magistrantūros studijos; Magistrantūros studijų programa; Education science; Higher education; Higher education, labour market, education science, master study program; Labour market; Master studies; The program of the master studies.

ENThe interaction of university studies and the labour market is inevitable, but this interaction, like any other process, is understood differently, and today poses a number of challenges while also provoking conflicts. This article is based on scientific theories and legal documents, and analyses the relationship between university studies and the labour market in the contexts of historical changes in higher education, its extensive and expansive nature. The relationship between university studies and the labour market is also analysed at the level of the challenges that are conditioned by the market society. The article discusses the variables of interaction between the labour market and master studies of education science. The analysis of the documents of the master studies of education science regulation has shown the emphasized importance of the needs of the labour market but the curricula and the study process do not reflect that. The first problem is the regulation of the theory and practice relationship. Secondly, Lithuania hasn’t decided on the nature of the master of education science, specifically regarding the focus of scientific or practical studies.The program of the master of education science is designed to prepare a student for seven major areas of activity: to work as a researcher, a career consultant, a teacher, an educational expert, an educational quality manager, a project manager, the head of an educational institution or a manager. In all these areas of activity, the educologist requires interdisciplinary knowledge and skills and it shows that the proper attention in the projection of the content of the master of education should be paid to interdisciplinarity and practical skills. [From the publication]