Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas : besikeičianti Lietuva XX amžiuje

LTŠi knyga – tai apibendrintas XX a. Lietuvos etnografijos aprašymas, neatsiejamas nuo XX a. Lietuvą keitusių politinių įvykių. Tyrimo tikslas – aptarti Lietuvos socialinius ir kultūrinius gyvensenos pavidalus ir pokyčius, remiantis įvairių tyrėjų surinkta ir išnagrinėta etnografine medžiaga, vadovaujantis jų pateikiamomis teorinėmis įžvalgomis, klasikinėmis ir šiuolaikinėmis socialinės antropologijos ir kultūrinės antropologijos teorijomis, kritiniu, lyginamuoju ir kontekstiniu požiūriu. Darbe siekiama: pirma, susisteminti pagrindines gyvensenos sritis nagrinėjančius Lietuvos etnologinius tyrimus ir etnografinę medžiagą; antra, vadovaujantis antropologijos teorijomis, įvertinti tą medžiagą lyginamajame kontekste bandant atrasti gyvensenos būdus organizuojančias prasmines struktūras; trečia, pabrėžti Lietuvos etnologų teorines įžvalgas; ketvirta, teiginius pagrįsti ir iliustruoti etnografiniais atvejais ir vaizdine medžiaga – apčiuopiamomis gyvenimo realijomis ir faktais, turinčiais kontekstinę lyginamąją vertę. Probleminius šio darbo kontūrus žymi trys kertinės sąvokos: vieta, struktūra ir laikas. Remiamasi istoriografiškai susiformavusia prielaida, kad XX a. Lietuvos etnografija – tai kintančios visuomenės etnografija, kurios plačiausiai nagrinėtas aspektas yra valstietiškoji kultūra. Knyga nėra Lietuvos etnografijos vadovėlis, o veikiau problematiškų temų rinkinys. Reikia tikėtis, kad ji bus naudinga besidomintiems ir studijuojantiems Lietuvos etnografiją, etnologiją ar socialinę antropologiją.

ENThe book is a generalised description of Lithuanian ethnography of the 20th century that is impossible to dissociate from the political events that have been changing Lithuania from the 20th century. The aim of the research is to discuss social and cultural lifestyle forms and changes in Lithuania with reference to ethnographic material collected and explored by various researchers, in accordance with insights presented by them, classical and contemporary theories of social anthropology and cultural anthropology as well as critical, comparative and contextual approach. The aims of the work are the following: firstly, to systematise the Lithuanian ethnological researches and ethnographic material analysing the basic lifestyle areas; secondly, in accordance with anthropological theories, to assess that material in the comparative context while attempting to discover the key structures organising types of lifestyle; thirdly, to emphasize theoretical insights of Lithuanian ethnologists; fourthly, to validate and illustrate the statements with ethnographic events and visual material, such as perceptible life realities and facts with contextual comparative value. Problematic outline of the work is marked by three core concepts – place, structure and time. It is being referred to a historiographically formed assumption that Lithuanian ethnography of the 20th century is ethnography of a changing society with peasant culture as its most extensively analysed aspect. The book is not a textbook of Lithuanian ethnography; it is more a collection of problematic topics. It is to be hoped that it will be useful for the interested and those studying Lithuanian ethnography, ethnology or social anthropology.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History