Lietuvos kaimiškųjų regionų kaip gyvenamosios vietos patrauklumo vertinimas

LTStraipsnyje yra tyrinėjami šiuo metu ypač spartūs Lietuvos kaimo pokyčiai, kuriuos lemia dėl globalizacijos išaugusi darbo jėgos migracija ir poindustrinei visuomenei būdingi kaimo ekonomikos struktūriniai pokyčiai. Aktualūs kaimo raidos klausimai yra nagrinėjami išplėtojant Lietuvoje naudojamą kaimo kaip gyvenamosios vietovės sampratą iki kaimiškojo regiono apibrėžimo. Tai Įgalina kaimo politikoje pritaikyti regioninės politikos instrumentus. Suskirsčius Lietuvos savivaldybes į kaimo, pusiau kaimo ir miesto grupes bei įvertinus jų patrauklumą tyrime buvo siekiama identifikuoti veiksnius, kurie turi įtakos kaimiškųjų regionų kaip gyvenamosios vietos patrauklumui. Regiono kaip gyvenamosios vietos patrauklumui matuoti buvo pasitelktas vidinės migracijos rodiklis, darant prielaidą, kad dideli migracijos srautai signalizuoja, jog tuose regionuose susiklostė gyventojams neparanki ar patraukli situacija. Žmonių judėjimą apibūdinantis rodiklis pasirinktas svarbiausiu, nes žinių ekonomikoje pagrindiniu regiono raidos veiksniu tampa žmogiškieji ištekliai, o regiono konkurencingumas priklauso nuo to, kiek jis tokių išteklių gali pritraukti.Tyrimas parodė, kad pagrindiniai Lietuvos kaimiškųjų savivaldybių patrauklumą gyventi sąlygojantys veiksniai, kuriuos galima identifikuoti iš Lietuvos statistikos departamento renkamų duomenų, yra ūkio subjektų dalis pramonėje ir paslaugose, gyventojų amžiaus struktūra, skurdo lygis, rekreaciniai savivaldybės ištekliai bei kelių kokybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaimiškieji regionai; Kaimo politika; Patrauklumas; Regioninė politika; Veiksniai; Attractiveness; Factors; Regional policy; Rural areal; Rural areas; Rural policy.

ENPaper deals with particularly rapid changes in Lithuanian rural areas. These changes are determined by the increased labour force migration due to the globalization and structural changes of rural economy which are typical of post-industrial society. Relevant issues of development in the rural areas are analysed, starting with the expansion of the inception or rural area as a place of residence and ending with the definition of rural area. This enables the application of the instruments of regional policy. By dividing Lithuanian municipalities into the rural, semi-rural and urban groups and estimating their attraction, efforts to identify the factors that influence the attraction of a rural area as a place of residence have been made in this research. To estimate the attraction of a rural area, the indicator of domestic migration was used, burning that intensive migration flows set a signal that a favourable or unfavourable situation has been created for residents in these areas. The indicator which characterizes the free movement of people was chosen as the most important because human resources are becoming the main factor of development of an area in the learning economy, and the competitive ability depends on how many resources this area is able to attract.The research has revealed that the share of subjects of economy in the industry and service structure, the age structure of the population, the poverty level, recreational resources of municipalities and road quality are the main factors that influence the attraction of Lithuanian rural municipalities and that can be identified from the data provided by the Department of Statistics of the Republic of Lithuania. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology