Lietuvos kaimo deagrarizacijos ir daugiafunkciškumo sąsajos

LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos kaimo deagrarizacija, šio reiškinio esmė, priežastys, raiškos formos. Nustatoma žemės kokybės bei gyventojų tankumo kaimo vietovėse (seniūnijose) įtaka deagrarizacijai, skirtingos deagrarizacijos vietovių potencinės galimybės gaminti žemės ūkio produkciją bei neprekines (viešąsias) gėrybes. Išryškinami deagrarizacijos lygio skirtumai Lietuvos Respublikoje, pasiūloma principinė deagrarizuotų teritorijų zonavimo schema. Pateikiama tirtųjų seniūnijų seka pagal jų deagrarizacijos laipsnį. Nustatomi privačių ir viešųjų gėrybių gamybos intensyvumo bei struktūros skirtumai tam tikrose zonose, išryškinamos skirtingos deagrarizacijos teritorijų sąsajos su jų daugiafunkciškumu. Pagrindžiamos tolesnės privačiųjų ir viešųjų gėrybių kūrimo perspektyvos kompensuotos ir nekompensuotos deagrarizacijos zonose, aptariami kompensacijų viešųjų gėrybių kūrėjams būdai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiafunkciškumas; Gyventojų tankumas; Kaimo plėtra; Kaimo vietovės deagrarizacija; Privačios gėrybės; Privačiosios gėrybės; Viešosios gėrybės; Žemės kokybė; Deagrarization of rural areas; Density of population; Multifunctionality; Private goods; Public goods; Quality of land; Rural development.

ENThis article deals with the deagrarization of Lithuanian rural areas, examining its essence, reasons and forms of expression. It determines the impact of land quality and density of rural population on deagrarization in subdistricts, different potentialities of particular deagrarized areas to produce agricultural commodities and non- commodity output. The distinction of the level of deagrarization in the Lithuanian Republic is highlighted and the principal scheme of territory zoning is proposed. It has been determined that the most agrarized zone in Lithuania is the central part of the country. Rural areas of partially compensated deagrarization prevail in the West of Lithuania, while in the Eastern zone the territories of decompensated deagrarization are predominant. According to the level of deagrarization the sequence of the examined subdistricts is presented. The differences of production intensity and the structure of private and public goods in separate zones are determined; the links between different deagrarized territories and their multifunctionality are highlighted. The further prospects for production of private and public goods in compensated and non-compensated deagrarized zones are grounded and the ways of compensating the producers of public goods are discussed. [From the publication]