LTStraipsnyje remiantis moksline literatūra ir Lietuvos statistikos departamento 2000–2004 m. oficialia informacija indeksų metodu išanalizuotas grūdų bendrasis derlius, jo kitimas ir nustatytas lemiančių veiksnių poveikio dydis. Statistiniai indeksai – vienas universaliausių statistinės analizės metodų. Jis atsirado dėl praktinių žmonių poreikių: vykstant prekiniams piniginiams mainams būtinai reikėjo apskaičiuoti prekių kainas ir įvertinti jų kitimą. Todėl pradžioje buvo apskaičiuoti individualūs kainų indeksai. Šiuolaikinė indeksų teorija leidžia indeksus plačiai taikyti versle, prekyboje ir valdžios sektoriuje. Pasitelkus indeksus galima nustatyti įvairių ekonominių reiškinių absoliutųjį ir santykinį kitimą ir apskaičiuoti kiekvieno iš juos lemiančių veiksnių poveikio dydį. Nagrinėjant žemės ūkio augalų derliaus kitimą gali būti skaičiuojami individualūs ir agregatiniai indeksai. Individualūs tinka vieno augalo derliaus analizei, o agregatiniai naudotini vienarūšių (giminingų) augalų grupėje. Indeksai leidžia apskaičiuoti ne tik santykinį, bet ir absoliutųjį bendrojo derliaus kitimą ir nustatyti šį kitimą lėmusių veiksnių poveikio dydį absoliučiais ir santykiniais rodikliais. Tam praverčia fiksuotos sudėties pasėlių plotų ir derlingumo indeksai. Turint kelerių metų duomenis gali būti skaičiuojami baziniai ir grandininiai indeksai – taigi analizė gali būti labai išsami. Indeksų privalumas – jie lengvai suprantami ir apskaičiuojami. Indeksų metodas gali būti taikomas nagrinėjant ne tik grūdų, bet ir kitų vienarūšių augalų (pvz., daržovių, pašarinių augalų) bendrojo derliaus kitimą ir jį lemiančius veiksnius. Taikant šį metodą pašarinių augalų bendrojo derliaus analizei būtina vartoti pašarų maistingumo koeficientus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Absoliutus ir santykinis; Absoliutus ir santykinis kitimas; Bendrasis derlius; Faktorių analizė; Indeksai; Kitimas; Absolute change; Crop; Factor analysis; Harvest; Indexes; Relative change.
ENThis article deals with theoretical and practical aspects of factor index analysis. On the basis of the index theory the main principles of application of this method and problems are formulated. Considerations how to harmoniously join the forms of absolute and index analysis are mentioned, and the problem of choosing weighted price indexes is discussed. On the basis of summarized information on the areas of grain crops, crop harvest and yield in Lithuania during the period 2000–2004, possibilities of applying the index method are shown. The index method may be successfully applied for the calculation of harvest of both separate and total grain crops, as well as of the impact of factors influencing it. While analysing the change of agricultural crops harvest, individual and aggregate indexes can be calculated. The individual indexes are applied to analyse the harvest of a single crop, while the aggregate indexes are used for the group of the same sort of crops (homogeneous). The use of indexes allows us to calculate not only a relative but also an absolute change of the total harvest and to determine the magnitude of factors which influence this change expressed in absolute and relative indexes. In this case the index of areas under crops of fixed composition and the index of yield are helpful. Having the data of several years base and chain indexes may be calculated; thus an analysis may be very exhaustive.The advantage of indexes is that they are easily interpreted and calculated. The index method may be applied not only for the analysis of the change of the harvest (and factors which influence it) grain crops but also of other homogeneous crops (e.g. vegetables, forage crops). When applying this method for the analysis of the total harvest of forage crops, it is essential to use coefficients of forage nutritiousness. [From the publication]