Gemeinsames Kulturerbe - der Umgang mit den Monumenten des Wilnaer Barock im 19. und 20. Jahrhundert
LTŽvelgiant iš meno istorikės pozicijų atskleidžiama Vilniaus kaip lenkų intelektualinio gyvenimo centro reikšmė XIX amžiuje, pažymint, kad XX a. išryškėjęs konfliktas tarp lenkų ir lietuvių vienaip ar kitaip lėmė ir Vilniaus istoriją, o taip pat ir požiūrį į architektūrinį miesto paveldą, perimtą iš senosios valstybės laikotarpio. Nors bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė buvo vadinama Abiejų Tautų Respublika, tačiau iš tikrųjų tai buvo Karalystės ir Didžiosios kunigaikštystės federacinė valstybė – monarchija su renkamais karaliais. Realiai valstybę sudarė ne dvi tautos, o pagal dabartinę sampratą keturios tautos: lenkai, lietuviai, baltarusiai ir ukrainiečiai, kurios išpažino krikščionybę, bet ryškiai skyrėsi viena nuo kitos. Valstybės praradimas neišstūmė lenkų kalbos, o kaip tik jos reikšmingumo potencialą bent jau Vilniuje ne tik konservavo, bet ir padidino. Vilniuje buvo didelė inteligentijos koncentracija, kurią sudarė šlėktų kilmės žmonės. Pirmąjį XIX a. trečdalį tą potencialą stiprino Vilniaus universitetas, o po jo uždarymo apie 30 metų reiškėsi labai stiprus lenkiškas publicistinis gyvenimas. Tuomet, XIX a. antrajame ketvirtyje labai išaugo susidomėjimas praeities paminklais. XIX a. antroje pusėje įvykę gilūs visuomenės pokyčiai suformavo naują padėtį XX a. pradžioje, kai išsiskyrė dvi pasidalijusios frakcijos su skirtinga nacionaline sąmone. Tai vedė į lenkų ir lietuvių konfliktą atsikūrus valstybėms. Tame kontekste atskleidžiamas lenkų požiūris į baroko kultūrinį paveldą tarpukariu ir lietuvių požiūris sovietmečiu, kai Vilnius tapo Lietuvos TSR sostine.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Architektūra; Architektūros istorija; Barokas; Istorinis-politinis kontekstas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); 19 amžius; Niokojimas; Okupacijos; Paveldas; Sakralinė architektūra; Skulptūra; Vilnius; Architecture; Architecture history; Baroque; Context of history; Devastation; Heritage; Lithuania; Lithuanian XIX c. history; Poland:The Commonwealth of Both Nations; Policy; Sacral architecture; Sculpture; Vilna; Vilnius.
