Barocke Sakralbauten in Wilna

LTPirmasis baroko stiliaus sakralinis statinys Vilniuje buvo jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčia, pradėta statyti 1604 m. Jau XVII a. karališkieji architektai, pasikviesti iš Italijos, ėmė suteikinėti Vilniaus miestui barokinę formą. Menine prasme Vilniui buvo svarbu, kad čia stovėjo karaliaus rūmai, kas ypač reikšminga pasirodė Vazų dinastijos laikais. XVII a. Vilnius architektūrine prasme įgijo bendrų bruožų su Krokuva, Lvovu, Varšuva, nes juose dirbo tie patys italų architektai, tarnavę karaliui. XVIII a. Vilnius įgavo savitų barokinių bruožų, skiriančių jį nuo minėtų miestų. Prie to prisidėjo Vilnių XVIII a. nusiaubę gaisrai, skatinę naujas statybas. XVIII a. Vilnius, išlikdamas LDK sostine, federacinėje Lenkijos – Lietuvos valstybėje politinės reikšmės prasme ėmė nusileisti Gardinui, kuriame, kaip ir Varšuvoje, buvo šaukiami jungtinės valstybės seimai. Vilnius vis dėlto išliko kaip svarbus bažnytinio ir intelektualinio gyvenimo centras ne vien teologine prasme. Čia veikė jėzuitų akademija, popiežiaus aliumnatas graikų apeigų katalikų dvasininkams, dominikonų mokykla. Vėlyvojo baroko ir rokoko laikotarpiu miesto architektūrinį veidą lėmė architektai iš vokiečių kraštų ir Habsburgų valdomų šalių, o taip pat lenkų–lietuvių architektai, išsilavinimą gavę Romoje ir Prahoje. Ypač reikšmingas vaidmuo čia teko iš Silezijos kilusiam vokiečių architektui, evangelikui Jonui Kristupui Glaubicui (Johann Christoph Glaubitz). Straipsnyje siekta aprėpti visus Vilniaus sakralinius baroko pastatus, iškilusius XVII–XVIII a., nagrinėjant jų architektūrines formas, atsiradimo aplinkybes ir t. t.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Johannas Christophas Glaubitz'as; Jėzuitai; Sakralinis architektūros paveldas; Sakralinė architektūra; Senoji Vilniaus architektūra; Vilnius; Barock; Baroque; Jesuits; Johann Christoph Glaubitz; Old Vilnius architecture; Sacral architecture; Sacral architecture heritage; Vilnius.