Kalbos stigmos poezijoje: (prō)nōmen

LTSantrumpos -- Pratarmė – I. Lingvistinės ir poetinės morfemos link: -men- -- 1. Nuo idėjos „kalba sukuria save" prie idėjos „poezija sukuria save" -- 2. Poezija - menas, kuriantis mokslą? 2.1. Struktūrų kūrimas(is) - savaiminis procesas? 2.2. Morfemos ir / ar skiemens aidas -- 3. Poetinės versijos. 3.1. Vlado Braziūno versija: laikas pirmyn, arba evoliucija. 3.2. Sigito Gedos versija: laikas atgal, arba rekonstrukcija. 3.3. Aido Marčėno versija: greitas laikas. 3.4. Almio Grybausko versija: sintagminė slinktis imituoja laiko slinktį. 3.5. Almio Grybausko versija: vienalaikiškumas. 3.6. Sigito Parulskio, Vlado Braziūno ir Sigito Gedos versija: paradigminės paieškos -- 4. Bendrieji reiškiniai poezijoje. 4.1. Polilingvizmas: lingvistinio stebuklo sąvoka. 4.2. Minimaliosios poros. 4.3. Sąlytis su mitologija -- 5. Kodėl morfema -men-? 5.1. Semantinis aspektas. 5.2. Formalusis aspektas. 5.3. Du eilėraščiai apie morfemą -men- -- Apibendrinimas -- II. Kristalai. Įvadinės pastabos: einantys per Lietuvą -- 1. Kristalas, sukuriantis pasaulį: ledas ir Lietuva. 1.1. Lingvistinė etimologija ir mitologinė jungtis. 1.2. Poetinė ledo struktūra. 1.3. Skaitytojo ir / ar klausytojo išbandymas: minimaliosios poros. 1.4. Minimaliųjų porų tąsa: ledas iš niekur – Apibendrinimas -- 2. Kristalas, slepiantis egocentriškumą: akmuo ir aš. 2.1. Lingvistinė etimologija ir mitologinė jungtis. 2.2. Poetinė akmens struktūra. 2.3. Skaitytojo ir / ar klausytojo išbandymas: minimaliosios poros.2.4. Minimaliųjų porų tąsa: akmuo iš niekur. -- Apibendrinimas -- Akmuo ir ledas: išvadų erdvė – III. Įvardis. Įvadinės pastabos: didieji vienskiemeniai -- 1. Lingvistinė etimologija ir menamos jungtys. 1.1. Aš/ manęs. 1.2. Tu. 1.3. Jis, ji . 1.4. Įvardžio egocentriškumas. 1.5. Šifteriai -- 2. Poetinė įvardžio struktūra. 2.1. Dievas yra įvardis. 2.2. Žmogus yra įvardis. 2.3. Aš - pasaulio centras. 2.4. Dviskaita: užmaskuota šiluma. 2.5. Įvardis, nepaklūstantis veiksmažodžiui -- 3. Tekstai ir jų rekonstrukcija: Vlado Braziūno Asmeniniai įvardžiai. 3.1. Tekstai. 3.2. Teksto skaitymas: Vlado Braziūno Asmeniniai įvardžiai -- Apibendrinimas -- IV. Antroponimas poezijoje: Gediminas ir jo aplinka. Įvadinės pastabos -- 1. Lingvistinė etimologija ir mitologinė jungtis. 1.1. Indoeuropietiškoji sistema. 1.2. Gediminas. 1.3. Vardas kaip mikrotekstas. 1.4. Asmenvardžio destrukcijos tradicija. -- 2. Tekstai ir jų potekstės. 2.1. Eksplicitiniai tekstai. 2.2. Implicitiniai tekstai. 2.3. Tikrinio vardo funkcijos tekstuose apie Gediminą. 2.4. Destrukcija ir kalbos funkcijos. 2.5. Ataidintis A(a)idas -- Apibendrinimas -- Hipotezės “Kalbos stigmos poezijoje: (prō)nōmen“ išvada - The stigmas of language in poetry: (prō)nōmen -- Языковые стигмы в поэзии: (место)имение -- Literatūra – Pavardžių rodyklė.Monografiją, kurioje nagrinėjama poetų Vlado Braziūno, Sigito Gedos, Almio Grybausko, Sigito Parulskio ir Aido Marčėno kūryba, sudaro keturios dalys. 1-oje dalyje parodoma, kaip poezija sujungia lingvistiniu požiūriu neturinčius bendros praeities ir etimologijos žodžius į vieną semantinį lizdą - poetinę morfemą m-n. 2 dalis skirta dviejų kristalų - ledo ir akmens - interpretacijai. Pirmasis kristalas - ledas - gretinamas su Lietuva, plėtojant pasaulio kūrimo(si) ir Lietuvos at(si)radimo temas, Liet(u)vos kaip dviskiemenio žodžio interpretacijas, polilingvistinę Lietuvos / ledo ekspansiją į kitas kalbas. Antrasis kristalas - akmuo- įeina į poetinę triadą akmuo - atmintis - aš (manęs). Aptariamas akmens polilingvizmas, kada tekstuose atsiranda lietuvių kalbos žodžiai, implicitiškai kitomis kalbomis kartojantys akmens pavadinimą. 3-oje dalyje atskleidžiama, kaip poezijoje atsiranda ir „veikia“ asmenų koordinacija. Pagrindinis dėmesys skiriamas asmeniniams įvardžiams. Aptariama indoeuropietiškoji įvardžių etimologija, supletyvizmas ir vietoje supletyvizmo rekonstruojamas buvęs formų sintagmatiškumas bei šio reiškinio atspindys tyrinėjamų poetų kūryboje, įvardis ir dievybė poezijoje, asmeninių įvardžių (aš:tu):jis santykių ypatingumas. 4-oje dalyje tyrinėjamas antroponimų funkcionavimas, asmenvardžio funkcijos, vardas ir monologas / dialogas poezijoje. Gvildenami tikrinio vardo ir poetinės / realios istorijos santykiai, tikrinis vardas kaip kelių kalbų sintezė. Nagrinėjama tikrinio vardo destrukcija poezijoje kaip lingvistinis raiškos ir turinio planų sąveikos patikrinimo veiksmas.

ENThe monograph that focuses on the works of poets Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Almis Grybauskas, Sigitas Parulskis and Aidas Marčėnas consists of four parts. The first part shows how poetry combines the words that do not have a common history and etymology in terms of linguistics into one semantic family – the poetic morpheme m-n. The second part is focused on the interpretation of two crystals, i.e. ice and stone. The first crystal – ice – is compared with Lithuania, while developing the themes of the creation/formation of the world and appearance/discovery of Lithuania, the interpretations of Li(thua)nia as a two-syllable word, polylinguistic expansion of Lithuania/ice to other languages. The second crystal – stone – is included in the poetic triad: stone – memory – I (me). The polylingualism of stone is discussed, when Lithuanian words that implicitly repeat the name of stone in other languages appear in texts. The third part reveals how personal coordination appears and “functions” in poetry. Focus is shifted on personal pronouns. This part discusses the Indo-European etymology of pronouns, suppletion, and instead of suppletion reconstructs the former syntagmatic structure of forms and the reflection of this phenomenon in the works of explored poets, the pronoun and deity in poetry, the particularity of the relations of personal pronouns (I:you):he. The fourth part explores the functioning of anthroponyms, the functions of personal names, the name and monologue/dialogue in poetry. It analyses the relationship between the proper name and poetic/real history, and the proper name as the synthesis of several languages. It focuses on the destruction of a proper name in poetry as a linguistic act of the interaction of expression and content planes.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies