Der Kult der Hausschlange : eine Studie zur Religionsgeschichte der Letten und Litauer

LTMonografijoje analizuojamas gyvatės/žalčio kultas baltų – lietuvių ir latvių – tautose. Tyrimo šaltinis yra abiejų tautų sakmės, folkloro, sakytinio ir dainuojamojo, medžiaga, istoriniai dokumentai, kalbiniai duomenys, remtasi taip pat gausiais lietuvių ir latvių mokslininkų šios temos tyrinėjimais. Monografiją sudaro 32 skyriai: pratarmė, įvadas, biologinė informacija apie gyvates, kalbiniai duomenys apie leksemą „gyvatė“, sakmės ir užkalbėjimai apie gyvates, latvių „Dainos“, kuriose minima gyvatė, rašytiniai šaltiniai apie gyvačių kultą, gana plačios išvados, dvidešimt dalių priedų, santrumpų sąrašas, literatūros sąrašas, asmenvardžių ir sąvokų sąrašas. Studijoje keliami klausimai: ar pati gyvatė buvo dievybė, ar ji buvo vienos kurios dievybės palydovė, atributas; kokios religinės funkcijos teikiamos gyvatei namuose ir kokia jų genezė; ar gyvatė buvo namų, ar gyvulius sauganti dvasia; ar turi istorinio pagrindo baltų šventųjų gyvačių interpretavimas kaip graikų Eskulapo, romėnų penatų ar larų kultas; kokie gyvatės santykiai su kitais baltų panteono dievais; ar vienodai galima kalbėti apie lietuvių ir latvių religijas? Gyvatės baltų tikėjimuose yra nemirtingos kosminės gyvybės nešėjos, įkūnijančios visą mirties, gyvenimo ir atgimimo ciklą, todėl mirusieji gyvatės pavidalu gali gyventi toliau. Pasižymėdama nepaprasta gyvybe pati, gyvatė gali ir žmogui bei gyvuliams perleisti sveikatos bei vaisingumo galių. Žalčių kulto ištakos glūdi protėvių garbinime – mirusieji pavirsta šiomis chtoninėmis būtybėmis, kurios įtakoja laukų derlumą ir gyvulių vaisingumą.

ENThe monograph analyses the snake/grass snake cult in the Baltic nations – Lithuanians and Latvians. The source of the research is the myths, spoken and singing folklore, historical documents, linguistic data, and abundant studies of Lithuanian and Latvian researchers in this field. The monograph is comprised of 32 chapters: foreword, introduction, biological information on snakes, linguistic data on the lexeme 'snake', myths and incantations on snakes, Latvian dainas mentioning snakes, written sources on snake cult, rather broad conclusions, twenty appendices, a list of abbreviations, references, and a list of personal names and definitions. The study raises the following questions: was a snake a deity, was it a familiar, attribute of a deity; what religious functions are attributed to a snake a home and what their genesis was; was a snake a spirit protecting the home or livestock; does the interpretation of Baltic sacred snakes as Greek Asclepius, Roman penates or lares have historical grounds; what were the relations of a snake with other gods of the Baltic Pantheon; can we speak of Latvian and Lithuanian religions uniformly? The snakes in Baltic religions are immortal bearers of cosmic life, embodying the whole cycle of death, life, and rebirth and therefore, the dead can continue their lives in the form of a snake. Distinguished by extraordinary vitality, a snake can bestow the power of health and fertility onto people and livestock. The origins of the grass snake cult lie in the worship of the ancestors: the dead turn into these chthonic beings, which affect the fertility of fields and livestock.

• Etnologija / Ethnology
• Sociologija / Sociology
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History