LTVilnija turėjo daugybę žymių giminių, kurios vaidino svarbų vaidmenį jos raidoje ir kultūroje. Tokia buvo ir Węsławskių šeima. Jos darbas ir pastangos skirtos lenkų tautinių vertybių puoselėjimui, sunkus darbas filantropijos srityje, ligi šiol nebuvo deramai įvertinti. Antroji XIX a. pusė ir XX a. pradžia, tai labai neramus laikotarpis lietuvių ir baltarusių žemėse. Nepaisant aibės sunkumų, pralaimėjus 1863-1864 m. sukilimų, šiose žemėse gyvenusiems lenkams pavyko mobilizuotis keliems visuomeniniams ir kultūriniams sumanymams, kurių įgyvendinimas reiškė žymiai daugiau negu vienkartinis veiksmas, ar parama tautiečiams. Tai žadino tikėjimą ir viltį lenkų kultūros atgimimu, o tolesnėje perspektyvoje ir lenkų valstybingumo atgavimu. Sekančiu esminiu laikotarpio bruožu buvo tai, kad Węsławskiai nebuvo vieniši. Jų veiklos sėkmės priežastimi buvo beveik visuotina lenkų tautos vienybė siekiant atkurti kultūrinį paveldą Vilniuje ir jo apylinkėse. Knyga susideda iš trijų dalių. Struktūra paremta chronologiniu principu. Šalia biografinio pobūdžio informacijos bei monografijos herojų dalyvavimo daugybėje iniciatyvų siekiant įkurti kuo daugiau labdaros draugijų aprašymo, atskleidžiamas istorinis šių institucijų vaizdas.Taip skaitytojui sudaromos sąlygos geriau suprasti aptariamo carinio valdymo, vokiečių okupacijos, o vėliau laisvosios Lenkijos laikotarpio dvasią. Monografijos chronologiniai rėmai 1849-1930 metai. Pradinė data, tai Michalo Węsławskio gimimo, o pabaigos, jo brolio Witoldo minies metai. Pirmasis beveik visą gyvenimą skyrė draugijų siekiančių padėti Vilniaus gyventojams steigimui. Šią veiklą jis tęsė net užimdamas Vilniaus miesto burmistro pareigas. Witoldas gi pasišventė slaptųjų mokyklų steigimo veiklai, o nepriklausomos Lenkijos laikais, pasiekęs savo veiklos aukštumas, tapo Rylų Žemių Lenkų Mokyklų Draugijos, kuri tuo melu buvo neformalia Švietimo ministerija Vilnijoje, pirmininku. Jo žmona Emilija daugiausia pastangų skyrė moterų ir valkų buities pagerinimui, primindama jaunimui apie jo pareigas tautai ir besikuriančiai valstybei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emilia Węsławska; Labdaros draugijos Vilniuje; Michal Węsławski; Vilnius; Mykolas, Vytautas, Emilija Vieslavskiai; Visuomeninės organizacijos Vilniuje; Witold Węslawski; Švietimas Vilniuje; Education in the Vilnius Region; Emilia Węslawska; Michal Węslawski; Philanthropic societies in the Vilnius Region; Public organizations in Vilnius; Vilnius; Witold Węslawski.
ENThere were many families in the Vilnius Region that played a significant role in the development of culture. One of them was the family of Węsławscy. Their efforts to promote Polish national values as well as their hard work in different fields of philanthropy remain invaluable until present. Second half of the nineteenth - and the beginnings of the twentieth century were extraordinarily turbulent times for the Lithuanian and Belarusian lands. Despite numerous problems occurring in the aftermath of the unsuccessful January Insurrection, the Poles inhabiting these lands managed to take social and cultural initiatives whose implementation, especially to the residents of Vilnius, was something more than just a short-term help. It gave hope and faith that the Polish culture would undergo its renaissance and that Poland would regain independence. The work of Wcslawscy did not go unaccompanied. The unity of the almost entire Polish nation which consistently aimed at rebuilding the Vilnius cultural heritage, gave the solid foundations to the power of their work. The book consists of three parts, each divided into chapters and subchapters organized according to the chronological criterion. The Reader will be presented not only the biographical themes and participation of the monograph's protagonists in numerous initiatives bringing into existence vast number of philanthropic societies, but also with the historical outline of these institutions.This will enable the Reader to grasp the atmosphere of the times of the Russian rule, the Nazi occupation and free Poland much better. The temporal frames of the monograph are set by the birth of Michał Węsławski in 1849 and the death of his brother, Witold, in 1930. The former, devoted nearly his whole life to establishing different societies which helped the residents of the city over Neris. He continued his mission also as the president of Vilnius. The latter, laid foundations to the underground education which in the future independent Republic of Poland would guarantee him full success and the opportunity to lead the Polish Education Society of the Eastern Lands, the informal ministry of education in the Vilnius Region. His wife, Emilia, fought for the improvement of women and children's life situation, simultaneously reminding the Vilnius youth of their duties to the nation and the country. [From the publication]