LTKnygoje aptariamos XX a. ryškiausios lietuviškosios tapatybės paieškų kryptys. Basanavičius, Šalkauskis, Milašius, Marcinkevičius, Beresnevičius brėžė lietuviškosios tapatybės laiką, ribojamą kultūrinio ir politinio išskirtinumo siekio, idėjos apie galingą civilizacinę praeitį ir dabarties nuopolį, vilties dinaminio atgimimo, suskaldančio sąstingyje panirusį blogąjį pasaulį, negalėjimo išsitekti dabartyje ir į neapibrėžtą ateitį nukreiptų atsinaujinimo svajų... Tvirtos tapatybės išsiilgusi ir aiškią Europos viziją susikūrusi Lietuva šiandien patenka į silpnos tapatybės europinę realybę. Jai atsiverianti Europa yra pasimetusi tarp senųjų idealų ir Europos Sąjungos sutarčių. Ar išgyvens Lietuva būklėje "po Europos"? Lietuviai iki šiol į save žvelgia, tikėdamiesi pamatyti Europos Šiaurės atėniečius, tačiau teišvysta dabartyje nerandančius vietos Senosios Europos tremtinius.Reikšminiai žodžiai: Tapatybė; Tautinė tapatybė; Idėjų istorija; Identity; National identity; History of ideas.
ENThe book discusses the most prominent directions in search of Lithuanian identity in the 20th c. Basanavičius, Šalkauskis, Milašius, Marcinkevičius and Beresnevičius outlined the time of Lithuanian identity limited with the aspiration for cultural and political exceptionality, the idea about powerful past of the civilisation and the recession of the present, the dynamic revival of hope, and the indefinite future. At present, Lithuania, who has longed for a firm identity and created a clear vision of Europe, faces the reality of weak European identity. The Europe it sees is lost between old ideals and EU treaties. Will Lithuania survive after “Europe”? So far, Lithuanians have hoped to see themselves as northern Athenians of Europe, however, the only thing they see is exiles of the old Europe unable to find their place in the present.