LTSovietmečio Bažnyčios istorijos tyrimai iki šiol daugiausia paremti sovietų valdžios dokumentų, kurie neretai labai iškreipia tikrovę, analize. Dvasininkų, ypač aktyviai dalyvavusių to meto Bažnyčios gyvenime, prisiminimai yra kone vienintelė alternatyva sovietų valdžios dokumentams, padedanti geriau suvokti sudėtingą praeitį. Kan. Juozapo Stankevičiaus atsiminimai išsiskiria ne tik informacijos svarba, bet ir jos pobūdžiu, kontraversiškais bei autoriaus vertinimais. Kan. J.Stankevičiaus atsiminimai bene geriausiai parodo tą sudėtingą situaciją, kurioje sovietiniais metais atsidūrė Bažnyčia. Kan. J.Stankevičiaus biografijoje, be abejo, patys svarbiausi buvo metai, kai aplinkybės jam lėmė vienu metu vadovauti iškart kelioms Lietuvos vyskupijoms ir kartu su vysk. Kazimieru Paltaroku dalytis atsakomybe už Lietuvos Katalikų Bažnyčios reikalus. Chronologiškai tai sutapo su savitu, labai išsiskiriančiu Bažnyčios istorijos laikotarpiu: jo išrinkimas Kauno arkivyskupijos valdytoju 1947 m. pradžioje ženklino glaudesnio Bažnyčios vadovybės bendradarbiavimo su sovietų režimu pradžią, o atsistatydinimas iš Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos valdytojo pareigų 1965 m. sutapo su platesnės opozicijos religinio gyvenimo suvaržymams užuomazga Bažnyčios viduje. Todėl kan. J.Stankevičiaus asmenybę galima vertinti ir kaip vieną iš šio laikotarpio simbolių. Publikacija skiriama mokslinėms lyginamosioms sovietmečio tyrinėtojų studijoms.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos sovietinė Respublika; Katalikų bažnyčia; Arkivyskupijos valdytojas; Vyskupija; Taikos šalininkai; Kongresas; Vatikano II visuotinis susirinkimas; Holokaustas; Lithuania; The Soviet Republic of Lithuania; The Catholic Church; Archdiocese administrator; Diocese; Peace supporters; Congress; The Second General Assembly of the Synod of Bishops; The Holocaust.
ENUntil now the research of Soviet period Church history has mostly been based on the analysis Soviet government documents, which often distort the reality. The memoirs of clergymen, especially those who actively participated in the life of the then Church, are almost the only alternative for Soviet government documents, which helps to better understand the complex past. The memoirs of the canon Juozapas Stankevičius are distinguished not only by the importance of information, but also by its type and controversial considerations of the author. The memoirs of the canon Juozapas Stankevičius probably best depict the complicated situation the Church was in during the Soviet period. In the biography of the canon Juozapas Stankevičius, most important years were, of course, when the circumstances forced him to lead several dioceses of Lithuania at the same time and to share the responsibility for the matters of Lithuanian Catholic Church with the bishop Kazimieras Paltarokas. Chronologically it coincided with a peculiar and very distinctive period of Church history: his election as the administrator of Kaunas archdiocese at the beginning of 1947 marked the beginning of closer cooperation of Church administration with the Soviet regimen and resignation from the position of administrator of Kaunas archdiocese and Vilkaviškis diocese in 1965 coincided with the beginnings of wider opposition to religious restrictions in the Church. Therefore, the personality of the canon Juozapas Stankevičius may be seen as one of the symbols of that period. The publication is dedicated to academic comparative studies of the researchers of Soviet period.