Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse

LTKnygoje analizuojami Vytauto ir Jogailos įvaizdžiai XV – XX a. Keliamas klausimas, kaip susidaro ir kinta tautiniai mitai Lietuvoje ir Vidurio Europoje. Aprašomas Vytauto kultas Lietuvoje XV-XX a. ir jo atspindys istoriniuose paminkluose, aptariami Jogailos ir Vytauto stereotipai Lenkijoje. Atskleidžiama, kad XV-XVI a. Lietuvoje susiformavęs Vytauto kultas išsilaikė iki XIX a. pabaigos, o Lenkijoje Vytautas buvo ir toliau laikomas Jogailos sąjungininku, vienu iš unijinės Lenkijos ir Lietuvos valstybių simboliu. Analizuojamos Jogailos neigiamo vertinimo ištakos, pabrėžiant, kad šiandieninio požiūrio į Jogailą pokytį lėmė pakitusi valstybingumo saugojimo tradicija. Teigiama, kad Vytauto ir iš dalies Jogailos palanki recepcija slaviškose LDK žemėse išryškino pozityvų Vytauto kulto vaidmenį: Vytautas ilgai buvo Lietuvos valstybę, o kartu Lenkijos ir Lietuvos uniją stabilizuojantis faktorius, jungianti grandis tarp etninių lietuviškų žemių ir Vytauto užkariautų slaviškų teritorijų. Pažymima, kad šį Vytauto įvaizdį sunaikino nacionalizmo epocha, kurios metu Vytautas buvo paverstas lietuviškų interesų reiškėju, o kartu XX a. baltarusių bei lenkų tautų priešu. Teigiama, kad XX a. sukurtas naujas Vytauto kaip tautos didvyrio mitas turėjo antilenkišką pobūdį. Autoriaus nuomone, tautiniai mitai dažniausiai atsiranda visuomeninių lūžių metu, kai nėra galimybės racionaliai suvokti visuomeninių procesų. Daroma išvada, kad tautinio mito negalima įveikti racionaliai tol, kol egzistuoja svarbiausias mitui atsirasti reikalingas segmentas - griežtai tautinėmis kategorijomis mąstanti visuomenė.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Vaizdinys; Stereotipas; Istorinis mitas; Jogaila; Vytautas; Istorinis įvykis; Istorinė atmintis; The Grand Duchy of Lithuania; The Polish Kingdom; Imagery; Stereotype; Historical myth; Jogaila; Vytautas; Historical event; Historical memory.

ENThe book analyses Vytautas and Jogaila’s images in the 15th–20th c. A question about how national myths are formed and change in Lithuania and Central Europe is raised. The Vytautas cult in Lithuania in the 15th–20th c. and his reflection on historical monuments is described; Jogaila and Vytautas’s stereotypes in Poland are discussed. It is revealed that after forming in the 15th–16th c. in Lithuania, the Vytautas cult lasted till the end of the 19th c., whereas in Poland Vytautas was further considered Jogaila’s ally and one of the symbols of the unionist Polish and Lithuanian states. The origin of Jogaila’s negative estimation is analysed stressing that the change of contemporary attitude towards Jogaila was conditioned by the varied tradition of statehood protection. It is stated that favourable reception of Vytautas and partly Jogaila in the Slav GDL (Grand Duchy of Lithuania) lands highlighted the Vytautas cult’s positive role: Vytautas remained a factor stabilising Lithuania and the Polish–Lithuanian Union for a long time, a connective link between ethnic Lithuanian lands and Slav territories conquered by Vytautas. It is marked that this image of Vytautas was ruined by the Nationalism era, when Vytautas was turned into a representer of the Lithuanian interests and the Belorussian and the Polish enemy in the 20th c. It is stated that a new myth about Vytautas as a national hero created in the 20th c. had an anti–Polish character. In the author’s opinion, national myths most often appear during social breaks with no possibilities to rationally perceive social processes. It is concluded that a national myth is undefeatable rationally as long as the society with the thinking of strictly national categories as the most important segment for the rise of a myth exists.