Humanitariniai ir socialiniai mokslai Europos mokslinių tyrimų erdvėje

LTVieningos mokslo erdvės kūrimas – vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ūkio ir visuomenės gerovės augimo veiksnių. Šioje srityje aktualūs ir socialiniai bei humanitariniai mokslai (SHM). 2002 m. prasidėjusi šeštoji ES Bendroji mokslinių tyrimų programa pirmą kartą numato atskirą prioritetinę HSM plėtros kryptį. Tačiau ES parama mokslui tebėra grindžiama tokiais politiniais prioritetais ir priemonėmis, kurie ne visai atitinka HSM prigimtį, misiją bei organizacinę struktūrą. Ar tai reiškia, kad HSM negali tikėtis tapti vieningos Europos mokslinių tyrimų erdvės dalimi? Kaip harmonizuoti nacionalinę ir tarptautinę HSM plėtros dimensijas? Ar svarbiausias istoriko, filologo, menotyrininko, psichologo uždavinys – prisidėti prie konkurencinio Europos pranašumo ugdymo? Kaip kritiškai mąstančio individo ir pilietinės visuomenės ugdymo uždaviniai, atliepiantys HSM dvasią, dera su ES imperatyvais? Šioje studijoje ieškoma atsakymų į minėtus klausimus. Trumpai apžvelgiamos ES mokslo politikos ištakos ir raida, mokslinių tyrimų vieta dabartinėje ES politikoje, aptariamos bendrojoje mokslo politikoje dalyvaujančios ES struktūros, pagrindiniai politikos prioritetai ir instrumentai. Išryškinamos tos ES kultūros, švietimo, socialinės ir kitų veiklos sferų programos, kurios formaliai neturi mokslinio statuso, tačiau yra artimos HSM prigimčiai, imlios jų tyrimų, taikomosios veiklos potencialui. Taip pat apibendrinami dabartinės HSM būklės ir statuso Europoje vertinimai, o pabaigoje pateikiami siūlymai Lietuvos HSM plėtrai vieningoje Europos mokslo, švietimo ir kultūros erdvėje.Reikšminiai žodžiai: ES; EURATOM; Europa; Humanitariniai mokslai; Mokslo politika; Mokslo programos; Socialiniai mokslai; EU; EURATOM; Education policy; Europe; Humanities; Science policy; Science programs; Social Sciences; Social science.

ENThe creation of united science space – one of the most important factors of the prosperity growth of European Union (ES) economy and society. Humanities and Social Sciences (HSS) are relevant in this area. In 2002 began the sixth ES Framework Programme for Research, which provides a separate prioritised HSS development direction. However, ES support for science is based on political priorities and tools, which do not meet the HSS nature, mission and organisational structure. Does it mean that HSS cannot hope to become united part of European scientific research space? How to harmonise national and international HSS development dimensions? Is it the most important task for the historian, the philologist, the art critic, the psychologist to be a part of the competitive European advantage of education? How does the tasks of critically thinking individual and the civil society, which meets the HSS spirit, pertain with ES imperatives? This studio search for answers to these questions. ES science political origins and evolution, the place of scientific researches in present ES politics are briefly reviewed. The ES structures, which participates in general scientific politics, the main priorities of politics and tools are discussed. The ES cultures, education, social and other programmes, which formally does not have scientific status but are close with HSS origin, are receptive to their researches, to the potential of applied activity, are emphasized. Furthermore, the present HSS condition and status in Europe are generalized. Finally, the suggestions for Lithuania’s HSS development in the united European science, education and culture space are presented.

• Architektūros politika : tarp "politics" ir "policy" / Algis Vyšniūnas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 76, p. 53-70.
• Ekonomikos fakulteto plėtra : problemos ir naujos galimybės / Birutė Galinienė. Ekonomika. 2005, t. 72 (2), p. 7-23.