Humanitariniai ir socialiniai mokslai XXI amžiuje: naujieji iššūkiai

LTSocialinės minties ir apskritai idėjų sferoje vyksta radikalūs pokyčiai, kurie analizuojami šiame straipsnyje. Humanitariniams ir socialiniams mokslams vertingi postmodernizmo bruožai yra jo skatinami daugiaperspektyviškumas ir tarpdiscipliniškumas. Didžiosios postmodernizmo problemos – politinis korektiškumas, principinis reliatyvizmas, taip pat įtikėjimas, kad viskas, kas tik egzistuoja žmogaus pasaulyje, yra socialinės bei kultūrinės konstrukcijos. Humanitariniai ir ypač socialiniai mokslai yra izomorfiški ir daugiaparadigminiai: jie kinta kartu su savo tyrimo objektu – visuomene ir kultūra. Vyksta akivaizdus humanitarinių ir socialinių mokslų konvergencijos procesas. Lietuvoje įsigalėjo XX a. pirmosios pusės mokslo samprata, iki šiol besirūpinanti kruopščiu disciplinų atskyrimu viena nuo kitos, aiškia perskyra tarp humantarinių ir socialinių mokslų. Lietuvoje kone visi humanitarai ir socialiniai analitikai turi ne analizuoti socialinę tikrovę ar interpretuoti kultūrą, o gaminti mokslą, reikalingą tik iš kelių asmenų susidedančiai referentinei grupei bei mokslą kontroliuojančioms struktūroms. Humanistikai Lietuvoje yra primesta anachronistinė ir technokratinė mokslo samprata. Kita ne mažiau opi problema yra humanistikos ir socialinio mokslo atplėšimas nuo socialinės kritikos, bendrųjų kultūros debatų ir kultūrinių sąjūdžių. Dėl šių negerovių pralaimi ne tik mūsų humanitariniai ir socialiniai mokslai, bet ir daug ko nustoja mūsų viešasis diskursas, politinė ir intelektinė kultūra, kritinė mintis ir visa visuomenė.Reikšminiai žodžiai: Humanitariniai ir socialiniai mokslai, postmodernizmas, vertybės; Humanitariniai mokslai; Postmodernizmas; Socialiniai mokslai; Humanities; Humanities and social sciences, postmodernity, values; Postmodernism; Social sciences.

ENRadical changes, which are taking place in the area of social idea, are analysed in this article. The postmodernism features, which are valuable for humanities and social sciences, are motivated multiperspectivity and interdisciplinarity. Greatest postmodernism problems – political correctness, principal relativism, and also persuasion that everything that exists in the human world is social and cultural constructions. Humanities and mostly social sciences are isomorphic and multiparadigmatic: they change in conjunction with their subject of investigation – society and culture. The evident process of the convergence of humanities and social sciences appears. The scientific concept of the first half of 20th century entrenched in Lithuania. Until now it took care of thorough discipline separation from one another with an explicit division between humanities and social sciences. In Lithuania almost all humanitarians and social analytics do not have to analyse social reality or interpret culture but have to create a science, which is necessary to a referential group of few people, and a science for controlling structures. In Lithuania humanitarians are the imposed anachronistic and technocratic scientific concept. The following and none the less significant problem is the separation of humanities and social science from social criticism, general cultural debate and cultural movement. Due to this, not only our humanities and social sciences are losing, but also our public discourse, political and intellectual culture, critical idea and whole society.

• Architektūros politika : tarp "politics" ir "policy" / Algis Vyšniūnas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 76, p. 53-70.
• Geografinės informacijos skaitymas edukacinės komunikacijos požiūriu / Zigmas Kairaitis. Informacijos mokslai. 2007, t. 41, p. 89-97.
• Kamerinis menas dabarties sociokultūrinėje terpėje / Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Kameriškumo raiška ir kriterijai: mokslinės konferencijos, įvykusios 2005 m. balandžio 14 d. pranešimai / redakcinė kolegija: Juozas Antanavičius ... [et al.]. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005. P. 45-53.
• Muzikos mokyklos ir bendruomenės sąveikos ypatumai globalizacijos iššūkius patiriančioje visuomenėje / Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 2, p. 86-96.
• Terminijos klausimu : priešakiniai, avangardiniai, adventiniai ar progresyvieji tyrimai? / Rimvydas Laužikas. Knygotyra. 2011, t. 57, p. 283-289.
• Unevenness of transformation of educational paradigm in science and practice : analysis of experience of implementation of service-learning / Jūratė Valuckienė. Socialiniai tyrimai. 2008, Nr. 1 (11), p. 43-52.