Protestant and Catholic book culture in the Grand Duchy of Lithuania: new trends in research

LTStraipsnyje pateikiama XVI-XVIII a. Lietuvos protestantų ir katalikų knygos kultūros lyginamoji analizė. Knygos kultūrą autorius supranta kaip svarbiausią rašytinės kultūros dalį ir apibrėžia ją kaip tam tikros epochos vertybių sistemą, kuri skiriasi nuo žodinės (verbalinės) ir internetinės kultūros. Kadangi terminas "knygos kultūra" yra labai plati sąvoka, autorius straipsnyje apsiribojo šio fenomeno funkcionavimo LDK visuomenėje aspektu, nuošaly palikęs svarstomo klausimo tipografinį aspektą. A. Pacevičius pabrėžia Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei būdingų religinių, kalbinių ir etninių skirtumų įtaką nagrinėjamo laikotarpio knygos kultūrai ir parodo, kad katalikų ir protestantų knygos kultūros lyginamoji analizė gali būti produktyvi. Šiuo požiūriu jis išskiria kelias galimas, dar nenagrinėtas, lietuvių knygos kultūros tyrimo sritis (asmeninės bibliotekos, ryšiai tarp "paprasto žmogaus" ir knygos, knyga kaip bendravimo priemonė, skaitymo istorija) ir nurodo nenaudojamus ar retai naudojamus tyrimo šaltinius (skaitytojų įrašus knygose, savininkų atspaudus, testamentus ir korespondenciją).Reikšminiai žodžiai: Knygos kultūra; Reformacija; Bažnyčia; Bibliotekos; Skaitymas; Book culture; Reformation; Church: Libraries; Reading.

ENThe article provides the comparative analysis of the book culture of Lithuanian Protestants and Catholics of the 16th – 18th centuries. The author comprehends the book culture as the most important part of the written culture and defines it as a system of values of a certain period, which differs from the verbal and Internet culture. Since the term “book culture” is a very broad concept, the author limited himself to the aspect of functioning of the phenomenon in the society of the Grand Duchy of Lithuania and left out the typographical aspect of the issue under study. A. Pacevičius stresses the influence of the religious, linguistic and ethic differences, characteristic of the Grand Duchy of Lithuania to the book culture of the period under study and proves that the comparative analysis of the book culture of Protestants and Catholics can be productive. The author distinguishes several unstudied areas of Lithuanian book culture (personal libraries, relations between a “common man” and the book, a book as a means of communication, the history of reading) and specifies the sources of study, which are not usually used (readers’ marks in books, owners’ seals, testaments and correspondence).