Kilti ir kelti: Šatrijos Raganos literatūros teologija

LTRemiantis šiuolaikinės literatūros teologijos tyrimo metodais bei principais, monografijoje nagrinėjama Šatrijos Raganos literatūros teologija. Analizuojami visi Pečkauskaitės pedagogikos, grožinės literatūros, estetikos, dvasinio pobūdžio ir kiti eseistiniai tekstai. Knygoje analizuojama religingumo, pedagogiškumo ir estetiškumo sampyna Šatrijos Raganos tekstuose. Tiriama ugdomojo pobūdžio religinės didaktinės ir pozityvistinės prozos raida - nuo didaktizmo iki ugdymo kaip kūrybos. Vertinama krikščioniškojo kūrybos etoso, ugdymo ir saviugdos reikšmė, charakterio, valios, idealų siekimo svarba teologinei literatūros sampratai. Monografijoje nagrinėjama Šatrijos Raganos literatūros teologija aretologiniu ir eschatologiniu aspektais. Tiriamos šios teologijos ir literatūros sąsajos: a) krikščioniškasis asmenybės ugdymas ir pasaulėžiūros formavimas: dvasinės literatūros ir religinio ugdymo sampyna, aksiologinė tikėjimo refleksija literatūros estetinės kaitos kontekste; b) krikščioniškosios idėjos ir temos bei jų nulemta veikėjų dorinė elgsena: tarpusavio santykiai, autoriaus požiūris į juos, dorinių motyvų ir idealų krikščioniškas pagrindimas, krikščioniškasis asmens tobulėjimas ir bendruomenės formavimasis Šatrijos Raganos kūriniuose; c) teopoetinės ir naratyvinės- teologinės raiškos funkcijos: aptariamos krikščioniškosios vertybės kūrinio semantinėje struktūroje, religinio ir estetinio patyrimo sąryšis, meninis literatūros poveikis dvasinio ugdymo tekstams, jų suvaizdinimas, svarbiausių teologemų meninė raiška; d) analizuojama sielos, mirties, meilės, vilties, laimės, asmens perkeitimo eschatologinė specifika.

ENTraditional Christian literature is distinguished by a dualistic representation of life: the drama of salvation happens between two poles - power and helplessness, sin and mercy, damnation and redemption. This literature did not transform reality but attempted to reveal the .eternal order'. Its peculiarity consisted of a certain attitude and perspective resulting first of all from the content of the work that is harmonized with Christian principles and teaching. Contemporary literary theology is defined as a theological art of speaking, literary meditation of a religious experience resulting from revelation, and critical reflection. Contemporary Christian literature turns into a stimulus for theology: it develops opposing ethical models, points to alternatives and suggests the outlines of utopia. It tests theology by means of the grotesque, parody and paradox. The religious nature of Šatrijos Ragana's work provides eschatological premises to examine it from the point of view of literary theology. Her works render Christian ideas into images and radiate the principles of Christian improvement. From the German educator Forster, Šatrijos Ragana borrowed the inductive pedagogical method of depicting practical life situations through metaphors and symbols, which was important for literary theology. A narrative about God is delivered through ennoblement, by resorting to naturally occurring situations of daily life. Both Forster and Šatrijos Ragana contextualize virtuous acts so that art encourages the nurturing of morality.Šatrijos Ragana delineates the theological trend of national education and enhancement of self-awareness. Religious faith is exalted as an inherited quality of the national character and is one of the natural attributes of nationality. The love of the homeland is perceived as sacral and subjected to religious obligation. Šatrijos Ragana's educational belles lettres differs from earlier didactic literature: the former contains suggestiveness of the implementation of morality and artistic expression of the pedagogy of the ideal, while the latter is frequently illustrative and stereotyped. Virtues - will power, strength of character, diligence, the sense of duty, altruism, and education - are conveyed both through images and through the moral position of the author. The theological poetics of the art of living is asserted as a moral life, as a permanent process of improvement expressed through cultural means. One of the most important features of the writer's art of living is the ability to nurture, that is, to outline the paths to eternal life and to be capable of applying the means of nurturing of the soul. One could say that the writer's art of living is educational and education: to cultivate will and shape the character while resorting to theological motivation. In Šatrijos Ragana's texts Christian love manifests itself as an all embracing principle of the practice of faith. Agape is implemented and the divine love of one's fellow human is realised when the experience of God, the need for one's individuality and vocation merge with active humanism in the consciousness of the believer. [...]. [text from author]