Od Palemona do Gedymina : wczesnonowożytne wyobrażenia o początkach Litwy

• W kręgu latopisów litewskich
• From Palemon to Gediminas. Early modern imageries of the origins of Lithuania
• Wkręgu latopisów litewskich

LTKnyga „Nuo Palemono iki Gedimino: idėjos apie Lietuvos atsiradimą ankstyvaisiais naujaisiais laikais“ – pirmoji platesnio tyrimo, skirto XV-XVIII a. istorinės savimonės, „padavimų istorijos“ perkėlimo į istoriografiją vyksmo analizei, dalis. Ji aprėpia XV a. II pusės-XVI a. Lietuvos kronikų tyrimus. Be kitų senovės interpretacijų, tuo metu įsigalėjo naratyvas apie lietuvių kilmę iš romėnų. Jį sukūrė lenkų kronikininkas Janas Dlogoszas, o XVI a. pradžioje išvystė lietuvių istoriografija, atspindėdama Lietuvos magnatų poreikį turėti didžios tautos istoriją. Legendinėje Lietuvos istorijoje daugiausiai kalbama apie dvi dinastijas: Palemono ir Kentauro, valstybės kūrimo procesas vyko trijose atskirose teritorijose – Žemaitijoje, Didžiojoje Lietuvoje (Užneryje) ir Naugarduko kunigaikštystėje. Tai liudija apie trinarę ankstyvosios valstybės struktūrą. Kronikoms būdingas tendencingumas: jose lietuviai eksponuojami kaip valstybės ir jos galios kūrėjai, rusėnai – dažnai kaip jos antagonistai. Vis dėlto kronikos persmelktos tautine ir religine tolerancija, kronikininkai palankiai vertina pagoniškos Lietuvos laikotarpį. Knygoje atskirai tiriami krašto geografijos atspindžiai legendose. Kartu su istorija, legendinė krašto geografija sudarė svarbų Lietuvos politinio elito istorinės savimonės komponentą. Kronikininkų sukurti ankstyvosios Lietuvos vaizdiniai suteikia daug žinių ne tik apie magnatų istorinę savimonę, bet ir jų požiūrį į valstybinius, religinius, tautinius dalykus. Knygoje aptariamas Lietuvos kronikininkų ginčas su Gediminą žeminančiais Maskvos kronikų teiginiais. Kronikose sukurta tautos praeities vizija atspindėjo valstybės elito ideologiją, kultūrinę bei socialinę krašto specifiką.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos kilmė; Palemono legenda; Gediminas, Lietuvos didysis kunigaikštis; Janas Dlugošas; Žemaitija (Samogitia); Užneris; Naugarduko kunigaikštystė; Lithuania; The Origin of Lithuania; Palemon; The Grand Duke Gediminas; Jan Dlugosz; Samogitia; Lituania Proper; The Duchy of Navahrudak.

ENThe book “From Palemon to Gediminas. Early modern imageries of the origins of Lithuania” is the first part of a broader research for the transfer of historical consciousness of the 15th–18th c. and ”history of fairy stories” to historiography for the process analysis. It covers the Lithuanian Chronicles researches of the second half of the 15th c. – the 16th c. Besides other antiquity interpretations, a narrative about Lithuanian Roman origin set in then. Created by Polish chronicler Jan Długosz, in the beginning of the 16th c. it was developed by the Lithuanian historiography reflecting Lithuanian magnates’ need for a great nation’s history. The Palemonids and the Centaurus dynasties are mainly discussed in the legendary Lithuanian history. A state establishment process took place in three separate territories – Samogitia, Lithuania proper (Užneris) and the Duchy of Navahrudak. It evidences about a trinomial early state’s structure. Partiality is typical of the chronicles: they present the Lithuanian as the creators of the state and its power, whereas Ruthenians are often pictured as antagonists. Yet the chronicles are pierced with national and religious tolerance; the chroniclers favour the Lithuanian pagan era. The book separately researches country’s geographical reflections in legends. Both history and legendary land geography made an important component of the historical consciousness of the Lithuanian political elite. Earlier Lithuania’s images created by chroniclers enhance more knowledge not only about the magnates’ historical consciousness but also about their attitude towards the public, religious and national matters. The Lithuanian chroniclers’ argument with the statements of the Moscow Chronicles humiliating Gediminas is discussed in the book. The Chronicles created a vision of the nation’s past reflecting the ideology of the state’s elite as well as country’s cultural and social peculiarity.