Kryžius ir kalavijas : krikščioniškųjų misijų sklaida Baltijos jūros regione X-XIII amžiais

LTJau kone du šimtmečius Lietuvos ir užsienio šalių – pirmiausia Lenkijos – istorikai, o pastaruoju metu ir archeologai, kultūrinės antropologijos bei senosios, arba pagoniškosios, religijos ir mitologijos tyrinėtojai bando iš naujo permąstyti Lietuvos krikšto, arba christianizacijos, procesą. Vienas svarbiausių, fenomenaliausių ir tyrinėtojams įdomiausių klausimų buvo ir yra išsiaiškinti: kodėl Lietuva buvo paskutinė Europos valstybė, kuri priėmė krikščionybę, nors pirmieji misionieriai baltų kraštuose pasirodė dar X a. pabaigoje? Vėlyvas Lietuvos krikštas tapo ne tik aistringų istorikų ginčų objektu, bet ir tam tikra lietuviškumo ar net baltiškumo „saviraiška“, kuri galbūt formavo vienokį ar kitokį menamą ar tikrą „tautiškumo modelį“ įvairiais lietuvių visuomenės formavimosi laikotarpiais. Tačiau daugiausia dėmesio sutelkus į šį „amžinąjį“ klausimą, liko nepaliesti arba menkai paliesti kiti ne mažiau reikšmingi, o galbūt ir pamatiniai klausimai, susiję ir su baltų (taigi ir Lietuvos) christianizacijos proceso geneze, ir su jos dalimis – misijomis. Koks buvo misijų ir politikos santykis, kaip per misijas buvo primetama vienokia ar kitokia politika? Šios knygos objektas – krikščioniškųjų misijų veiklos metodai; knygoje pristatomo tyrimo tikslas – išanalizuoti krikščioniškųjų misijų raidą baltų žemėse (taip pat ir Lietuvoje) X a. pab. – XIII a., remiantis jų veiklos metodais. Misijos diferencijuojamos atsižvelgiant į vadinamųjų taikiųjų ir karinių, arba prievartinių, misijų skirtumus, chronologinius laikotarpius, geografinę erdvę bei santykį su Kryžiaus karais.Reikšminiai žodžiai: Krikščioninimas; Baltijos jūros regionas; Baltai; Kryžiaus žygiai; Krikščioniškosios misijos; Christianisation; Lithuania; The Baltic Region; The Balts; The Crusades; Christian missions.

ENFor almost two centuries Lithuanian, foreign and first of all Polish historians, recently joined by archaeologists and the researchers of cultural anthropology, the old or pagan religion and mythology have been attempting to reconsider anew the process of the Christianisation of Lithuania. One of the most important, phenomenal and interesting questions for the researchers was and still is to ascertain the reason for Lithuania being the last Christianised European country, though the first missionaries appeared in the lands of Balts at the end of the 10th c. The late Christianisation of Lithuania has become not only a subject of dispute among passionate historians but also a certain “self–expression” of the Lithuanian or even Baltic identity that was possibly forming one or another apparent or real “model of nationality” during various periods of the Lithuanian society formation. However, owing to biggest concentration on this “eternal” question, other equally important or even essential issues concerning both the genesis of the process of the Christianization of the Balts (as well as Lithuania) and missions as its parts remained uncovered or were only marginally dealt with. What was the relation between the missions and politics, how was one or another policy imposed via the missions? The object of the book is the Christian mission activity methods; the aim of the research is to analyse the development of the Christian missionaries in the Balts lands (as well as in Lithuania) at the end of the 10th c. – the 13th c. with reference to the methods of their activity. The missions are differentiated according to the differences between the so–called peaceful and military or forced missions, chronological periods, geographical expansion and relation with the Crusades.

• Teologija / Theology
• Istorija / History