LTJ. Ambrazevičiaus 1940 m. parengtas Donelaičio „Metų“ reprezentacinis leidinys buvo vienas reikšmingesnių šios poemos leidimų. Redakciniame straipsnyje J. Ambrazevičius trumpai apžvelgė ankstesnius „Metų“ leidimus, nurodo, kad veikalo autentiškumui išlaikyti naujas leidimas ruoštas ne pagal senesnius leidimus, bet pagal rankraščius, esančius Karaliaučiaus archyvuose. Vis dėlto 1940 m. leidimas gana smarkiai nutolęs nuo originalo – tai lėmė rengėjo nuostata, kad veikalas turi būti paskaitomas jaunimui ir paprastam bibliotekų skaitytojui. Atsisakyta nuo vokiečių ir slavų įtakotos Donelaičio rašybos, ji pakeista normine. Taisoma ir skyryba, kuri anot rengėjo, nenuosekli. Tačiau svarbu tai, kad J. Ambrazevičius pastebėjo poetui būdingas, dėsningai pasikartojančias skyrybos ypatybes, suvokė jų prasmingumą ir jas išlaikė: pvz., dvitaškio dėjimą priežastinio sujungimo sakiniuose prieš jungtuką nės ir šauktuko rašymą po šaukiamųjų, parodomųjų, neigiamų žodelių bei kreipinių, pabrėžiant donelaitišką frazės intonaciją. Leidėjas griežtai nesilaikė grafinio pastraipų skirstymo pagal originalą, teigdamas, kad Donelaitis naujas pastraipas vartojo netikslingai. Todėl logikos ir estetikos sumetimais kai kur pateikiamas ištisinis tekstas. Panašiai elgiamasi ir su fonetinėmis, morfologinėmis Donelaičio kalbos ypatybėmis, žodžių formomis – vienos jų paliekamos originalios, kitos norminamos. Poeto sintaksė neliesta. Leidinyje pateiktas žodynėlis, kuriame iš 3300 Donelaičių vartotų žodžių paaiškinti 417. J. Lebedžio teigimu esminis leidinio trūkumas – nuoseklių redagavimo principų nebuvimas.Reikšminiai žodžiai: Raštų leidimas; Redagavimas; Teksto redagavimas; Teksto parengimas; Šaltiniai; Autentiškumas; Leidimų istorija; Autentiškas tekstas; Kalbinė konversija.
ENThe version of Donelaitis’ „Metai“ ("The Seasons") that appeared in 1940 edited by J. Ambrazevičius was one of the most significant editions of this poem. In the editorial introduction J. Ambrazevičius briefly reviews previous editions of „Metų“, stating that to maintain the authenticity of the new edition it was prepared with reference to the original manuscripts in the archives of the University of Königsberg. Nevertheless the 1940 edition is quite far removed from the original, due to the editor’s attitude that the text should be comprehensible to young people and ordinary library users. The language of the text was purged of Germanisms and Slavism and brought in line with standard Lithuanian. The editor also fixed Donelaitis’ inconsistent punctuation. However, J. Ambrazevičius did notice and maintain certain idiosyncrasies characteristic of the poet, e.g. use of a colon before the causative conjunction nės (‘because; as; since; for’) and an exclamation mark after exclamatory, declarative and negative words expressions. The editor did not maintain the original’s paragraph structures, claiming that Donelaitis used them incorrectly. Therefore, in places continuous text is used to meet the demands of logic and aesthetics. A similar treatment is given to the phonetic and morphological features of Donelaitis’ language: some are left as in the original, others are regularised. The poet’s syntax is not altered. The edition contains a glossary, which comments on 417 words (out of a total lexicon used by Donelaitis of 3300 words). Critic J. Lebedys says the shortcoming of this edition is the absence of consistent editing principles.