Szkolnictwo

LTStudijoje, remiantis istoriografija ir archyviniais šaltiniai, aptariama mokyklos sąvoka ir jos turinio kaita viduramžių visuomenėje, parapinių mokyklų susidarymas, tinklo kaita, administravimas senojoje Lietuvoje. Mokyklų sklaidos netolygumai atskleidžiami remiantis vyskupijų sinodų nutarimais, nurodydavusiais besąlygišką mokyklų steigimą, ir tęstinumo neturėjusiomis fundacijomis. Straipsnyje taip pat nagrinėjama vienuolynų išlaikomų ir katedrų, taip pat vidurinių mokyklų raida, mokymo programos, mokymo turinys ir priemonės. Aptariant privataus mokymo poreikį, keliamas klausimas apie mokytojo profesijos ištakas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Daroma išvada, kad viduramžių lotyniškoji mokykla Lietuvoje žlugo XVIII a. antrojoje pusėje Edukacijos komisijai sukūrus apygardinių ir paapygardinių mokyklų tinklą ir reformavus parapinių mokyklų struktūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokyklos; Mokytojai; Mokymas; Vienuolynai; Mokymo priemonės; Pradinis mokslas; Knygos; Skaitymas.

ENThe study based on historiography and archive sources discusses the concept of school and the shift of its content in the medieval society, formation of parish schools, changes of their network, and administration in the old Lithuania. Unevenness in spread of the schools is revealed by resolutions of bishopric synods that ordered unconditional establishment of schools to foundations. The article also studies development of secondary schools maintained by monasteries, curricula, content of education and means of teaching. Discussing the requirement for private teaching the question of origins of profession of a teacher in the Grand Duchy of Lithuania is raised. A conclusion is drawn that the mediaeval Latin school in Lithuania collapsed in the second half of the 18th century after the Education Committee established a network of county and district schools and reformed the structure of parish schools.