Ar verta tęsti karą tarp "dviejų kultūrų" ?

LTStraipsnyje aptariamos Lietuvos mokslo politikos problemos, kylančios skirstant mokslą į „gerą“, „blogą“ ir „prioritetinį“. „Geruoju" mokslu vadinami gamtos mokslus - fiziką, chemiją, biologiją, iš dalies – matematiką. Prie „blogųjų" priskiriamos technologijos, žemės ūkio ir kiti taikomosios paskirties mokslai, o „prioritetiniams" priskiriami lituanistikos mokslai. Kritikuojama praktika kai pagrindiniu vertinimo kriterijumi Lietuvos mokslo reformatoriai renkasi mokslo publikacijas, esančias JAV mokslinio informacijos instituto (ISI) sąrašuose ir publikacijų citavimo indeksus. Vertinant mokslą pagal šį rodiklį ir atmetant Lietuvoje gimtąja ir negimtąja kalba skelbiamas publikacijas, paneigiamas „prioritetinių" mokslų prioritetiškumas. Spėjama, kad taip lietuvių kalba gali tapti tik mokslinio tyrinėjimo objektu, nes mokslininkai savaime nustos šia kalba rašę mokslinius straipsnius ir nustos kūrę lietuviškąją terminologiją. Teigiama, jog viena didžiausių šiuo metu mokslo politikoje daromų klaidų – ankstyvas profiliavimas vidurinio mokymo sistemoje, kadangi vien techninis-gamtamokslinis švietimas susiaurins žmogaus akiratį. Straipsnyje nurodoma siektina švietimo ir mokslo sistemos paskirtis – rengti gyvenimui harmoningą asmenybę, nenukrypstant į vienpusiškumus, į siaurąsias specializacijas. Tuo tarpu dabartinė situacija įvardinamas bandymų ir klaidų metodas, dėl kurio pirmiausiai nukenčia Lietuvos techniškojo profilio aukštosios mokyklos, o šaliai bus parengta mažiau gamtos ir technikos mokslų specialistų, be kurių ekonominė ir techninė pažanga neįmanoma.Reikšminiai žodžiai: Gamtos mokslai; Humanitariniai mokslai; Kultūra; Mokslas; Mokslo politika; Technologija; Technologiniai mokslai; Ugdymas; Universitetas; Universitetinis išsilavinimas; Culture; Education; Humanitarian sciences; Natural sciences; Politics of science; Science; Technological sciences; Technology; University; University education.

ENThe article discusses the political problems of Lithuanian education that emerge when education is divided into "good", "bad" and "priority". The "good" education is physics, chemistry, biology, party good is said to be mathematics. The "bad" subjects are technologies, agriculture and other applied sciences, and "priority" are Lithuanian studies. The practice by Lithuanian education reformers to choose science publications, which are in the lists of the International Statistical Institute, and indexes of publication citation as the main evaluation criteria. If education is evaluated based on such criteria and rejecting publications in native and non-native language that were published in Lithuania, then the priority of "priority" sciences is denied. It is assumed that this way Lithuanian can only become an object of scientific researches because scientists will stop writing scientific articles and creating Lithuanian terminology. It is stated that one of the biggest current mistakes in the politics of education is an early profiling in middle school systems because only technical and scientific education will narrow the scope of abilities. The article points out the purpose of education and science system that should be achieved - to prepare a harmonious personality for life without leaning towards one-sided and narrow specializations. Meanwhile, the current situation is pointed out by the method of attempts and failures. Lithuanian technical high schools are the first ones who suffer because of it, and less specialists of natural sciences and technical matters will be prepared, but the economic and technical development is not possible without them.