Kupolių šventvietės
LTStraipsnio objektas - Kupolių šventvietės: kalnai ir akmenys. Darbo tikslas - paminklų apibūdinimas ir kartografavimas, tautosakinių ir etnologinių duomenų apžvalga bei komentarai. Taikomas analizės metodas. Nauja yra tai, kad į moksliną apyvartą įtraukiami iki šiol neanalizuoti šaltiniai Kupolių šventei pažinti. Palyginti su kitomis metinėmis šventėmis, Kupolėms tyrinėtojai iki šiol skyrė mažai dėmesio. Šios šventės reikšmės, regioninių tradicijų, papročių ir jų kaitos analizė vis dar yra pradinėje stadijoje. Taip visų pirma yra todėl, kad Kupoles menkai tenušviečia lietuvių etnologijos ir folkloro šaltiniai. XX a. daugelyje vietų Kupolės jau buvo vien tik pasilinksminimas prie laužo. Ankstesnio laikotarpio šaltinių beveik nėra, o iš rytų Lietuvos, kur Kupolių šventė įvairiomis formomis gyvavo bene ilgiausiai, aprašų mažai, o ir tie patys - fragmentiški. Straipsnyje pristatoma ir analizuojama nauja šaltinių grupė. Tai - Kupolių šventės vietos ir su jomis susiję pasakojimai bei papročiai. Ši perspektyva yra gana svarbi, nes gerokai praplečia iki šiol fiksuotą šventės geografiją ir pateikia naujų duomenų apie Kupolių turinį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kupoliakalniai; Kupolės; Kupolės šventvietės, akmenys, kalnai, Lietuva; Lietuvių šventvietės; Papročiai; Tautosaka; "Kupolės Mountains"; Customs; Folklore; Kupolės (sommer solistic day); Lithuanian sacred sites; Sacred sites of Kupolė, stones, hills, Lithuania.
ENIn this article, the author introduces and analyses a new group of sources for recognizing the celebration of Kupolės (summer solstice / Midsummer / St. John's Day). These sources comprise the special traditional places for this celebration, the related folk narratives and customs. In Lithuania, at least 20 sites, called 'Kupolės Mountains' have been registered (in some of them, flat stones have also been discovered), one 'Kupolės Stone' and six stones called Stalai 'Tables'. "Mountains" are mostly characteristic for Eastern Lithuania. Three Stalai - stones belong to the same area; others have been found in Western Lithuania (sec fig.l). Folk narratives and customs related to the sites of Kupolės celebration contain interesting data for recognizing the meaning of this celebration (or for establishing the relationship between Kupolės and Whitsunday gatherings), as well as hitherto almost unknown facts illustrating ancient ritual practices (e.g. joint ritual feasts at the flat stones). This new group of sources allows for widening of the earlier fixed geographical delimitations of Kupolės celebration (fig. 5). Mountains and stones associated to Kupolės indicate this tradition being relatively earlier than 19th - 20th centuries. It should be reaching back to the village communities of the middle of the 16th century, and probably being older still. As some sacred sites indicate, the tradition of Kupolės celebration actually might be reaching back to the pre-Christian period. [From the publication]
