Monolito eksperimentas Vilniuje: tarp idėjos ir pragmatiškumo

LTGelžbetonio kaip kokybinio architektūrinės minties šuolio kaltininko dviprasmiškumas pokarinėje modernistinės architektūros raidoje ypač matomas iš kontraversiškų šios medžiagos naudojimo krypčių ir mastų: nuo industrializuotos masinės surenkamų gelžbetoninių stambiaplokščių namų statybos kaip grynojo pragmatiškumo iki pavienių išskirtinės plastikos monolitinio gelžbetonio architektūros pavyzdžių kaip idėjos skleidėjų. Būtent monolitinio gelžbetonio technologijos idėjiškumo ir pragmatiškumo santykis straipsnyje ir nagrinėjamas, šį klausimą perkėlus į Vilniaus gyvenamosios statybos kontekstus. Monolitinio gelžbetonio gyvenamieji namai, pastatyti naudojant savo laiku inovatyvią ir eksperimentinę technologiją, pasirinkti dėl palyginti nedidelio jų įgyvendinimo masto ir dėl to, kad šis eksperimentas tetruko ne visus porą paskutinių sovietinės eros, kurios pabaiga žymi ir šio fenomeno nutrūkimą, dešimtmečių. Tekste siekiama atsakyti, kokie pragmatiniai ir idėjiniai postūmiai lėmė šios technologijos plėtojimą, kokios architektūrinės ir urbanistinės idėjos skleidžiasi šiuose objektuose; kodėl monolitinis eksperimentas, kuriam nemenkas vaidmuo numatytas neįvykusiuose miesto plėtros ateities planuose, pasibaigė kartu su sovietmečiu ir kaip reiškiasi šiandieniniai šio reiškinio vertinimai bei architektūrinės interpretacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiabučių namų tipilogija; Daugiabučių namų tipologija; Monolitinis gelžbetonis; Sovietmečio architektūra; Sovietmečio gyvenamieji rajonai; Concrete; Monolithic reinfarced concrete; Monolithic reinforced; Soviet period architecture; Soviet period architekture; Soviet period residential district; Soviet period residential districts; Typology of multiunit housing.

ENThe ambiguity of reinforced concrete as the causer of qualitative spring of architectural idea in the postwar development of modernist architecture is particularly observed in the trends and extent of the controversial use of the material: from industrialised mass construction of prefab reinforced concrete panel houses as pure pragmatism to individual examples of monolithic reinforced concrete architecture of exclusive plastic as the spreaders of ideas. Namely, the relation between the idea content of monolithic reinforced concrete technology and pragmatism is analysed in the article, with the question being moved into the context of Vilnius housing. Monolithic reinforced concrete housing was built applying innovative and experimental technology of the time and was selected for the comparatively little extent of its implementation and for the reason that this experiment only lasted for less than a couple of the last decades of the Soviet era, the end of which marks the stop of this phenomenon. The text tries to answer the following questions: what pragmatic and ideological impulses determined the development of the technology; what architectural and urban ideas unfold in these objects; why the monolithic experiment with its important role intended in the future unfulfilled plans of city development ended at the same time as the Soviet era and how the estimations and architectural interpretations of this phenomenon are conveyed today.

• Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai / Algimantas Mačiulis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. 311 p.
• Architektūriniai struktūralizmo idėjos reflektai / Rimantas Buivydas. Urbanistika ir architektūra. 2004, t. 28, Nr. 3 priedas, p. 107-116.
• Istorinio miesto modernizacija kaip sovietinės utopijos statybos: Vilniaus miesto atvejis / Rugilė Rožėnė. Lietuvos istorijos studijos 2021, t. 48, p. 89-104.
• Pigiau, daugiau, greičiau : masinė gyvenamoji statyba ir modernizmo kanonai / Marija Drėmaitė. Naujasis Židinys - Aidai. 2006, Nr. 8, p. 321-328.
• Struktūralizmo idėjos šiuolaikinėje Lietuvos architektūroje : disertacija / Liutauras Nekrošius. Vilnius : Technika, 2008. 183 p.