Sovietinės Lietuvos architektūrinio palikimo įpaveldinimo sociokultūrinės kontraversijos

LTPasauliniame kontekste XX a. antrosios pusės statybinis palikimas vis plačiau įtraukiamas į paveldosaugininkų akiratį. Tačiau procesas susiduria su įvairialypėmis tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio kliūtimis. Straipsnyje siekiama apžvelgti ir įvertinti šią problematiką Lietuvoje. Nuo nepriklausomybės atkūrimo prabėgus keliems dešimtmečiams, jau galime daryti išvadas, kad šalia įprastų XX a. architektūros įpaveldinimo problemų, postsovietiniame kontekste išryškėja ir kai kurie specifiniai aspektai: negatyvus visuomenės požiūris į šio palikimo materialiąją vertę bei asociacijos su okupacijos laikotarpiu. Tekste keliama prielaida, kad kuo stipresni materialaus pobūdžio prieštaravimai, tuo aktyvesnė paveldo specialistų pozicija turi būti išreikšta nematerialiųjų aspektų – istorinių, kultūrinių, socialinių ir panašių verčių – atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Materialus ir nematerialus paveldas; Modernizavimas; Palikimas; Paveldosauga; Politika; Sovietinė architektūra; Tyrinėjimai; Vertinimas; Vertė; Įpaveldinimas; Architecture; Evaluation; Heritage; Inheritance; Legacy; Lithuania; Lithuania, Soviet; Modernisation; Modernization; Politics; Research; Soviet time architecture; Tangible and Intagible heritage; Value.

ENIn the global context, heritage of the built environment of the 20th c. is gradually included into the scope of work of a cultural heritage specialist. However, the process of inheritance of modernism meets the broad range of problematic issues of tangible and intangible nature. The article aims to review and assess similar problems in the Lithuanian context. Several decades after the restoration of independence, we are able to draw a conclusion that besides common problems of inheritance of the 20th century legacy, post-soviet context highlights some specific aspects of the issue: negative attitudes toward tangible values of the legacy and connotations with the occupation period. The paper suggests, that the stronger the objections of tangible nature, the more proactive the position of heritage experts has to be pointed towards intangible aspects, i.e. historical, cultural, social and other values. [From the publication]

• Assembling the nuclear, decolonizing the heritage / Linara Dovydaitytė. Discovering the new place of learning / editor Natalija Mažeikienė. Berlin : Peter Lang, 2022. P. 243-278.
• Lietuvos dizaino istorijos kuravimas / Lolita Jablonskienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, t. 107, p. 57-80.
• Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje : teorinis aspektas / Marija Drėmaitė. Journal of architecture and urbanism. 2012, Vol. 36, no. 3, p. 149-160.
• Paveldosauga globaliajame pasaulyje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010. 375 p.
• Stilistinės sovietmečio architektūros vertinimo prielaidos / Vaidas Petrulis. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 3, p. 134-142.