LTLiudo Truikio darbai dramos teatrui yra beveik neanalizuoti, nors dailininkas jam kūrė pagal visus europinius standartus. Vis dėlto dramoje jis nebuvo toks originalus kaip operoje - pastebimos atskirų meninių krypčių įtakos. Pirmieji darbai sukurti greta tokių patyrusių scenografų kaip A. Galdikas, M. Dobužinskis. 1931 m. L. Truikys pradėjo dirbti naujame Valstybės teatro Šiaulių filiale, kur bandė suvokti dailininko funkciją spektaklio kūrimo procese. Čia jis patyrė visą provincijos tetaro gyvenimo rutiną, dirbo su mažai bendradarbiaujančiais režisieriais. 1932 m. L. Truikys persikėlė į Kauną, kur iš karto pagarsėjo kaip originaliai mąstantis menininkas. Kurdamas scenografiją, jis sutelkdavo dėmesį į svarbiausius idėjinius pjesės taškus, perteikdavo veikalo stilių ir jo vidinę nuotaiką. Dailininko kūrybos paradoksalumas išryškėjo keliuose aspektuose: 1) jis, būdamas nepriklausomas menininkas, pasirinko labiausiai nuo kitų priklausomą kūrybos sritį - scenografiją; 2) nebaigęs jokių ypatingų mokslų, 1931-1939 m. Šiauliuose ir Valstybės dramoje sukūrė modernius scenovaizdžius; 3) būdamas dvasingas ir niekindamas visa, kas žema, neretai kūrė scenografiją abejotinos meninės kokybės spektakliams; 4) ilgus dešimtmečius dirbęs scenai, nepaliko jokių mokinių ar sekėjų; 5) "plokštuminiai" kelių planų eskizai scenoje atrodė perteikti palyginti tiksliai kompozicijos, proporcijų, kolorito požiūriu. Nepaisant to, Liudas Truikys buvo unikalios meninės saviraiškos kūrėjas, scenografijos darbais pralenkęs ne tik savo amžininkus, bet ir patį laiką.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos teatras; Modernus teatras; Operos teatras; Scenografija; Lithuanian theatre; Modern theatre; Opera theatre; Scenography.
ENThe works of Liudas Truikys for the drama theatre have almost not been analyzed, although the artist created for the theatre according to all the European standards. Nevertheless he was not as original in drama as he was in opera – influence of individual art directions can be noticed. The first works were created alongside such experienced schenographers as A. Galdikas and M. Dobužinskis. In 1931 L. Truikys commenced his activities in the new Šiauliai Affiliate of the State Theatre, where he tried to perceive the function of the artist in the process of creation of a performance. Here he experienced the entire routine of the provincial theatre life and worked with directors, who were reluctant to cooperate. In 1932 L. Truikys moved to Kaunas, where he outright gained popularity as an artist of original ideas. When creating scenography he focused attention to the most important points of the play and made attempts to convey the style and internal mood. The paradox of L. Truikys’s activities manifests through several aspects: 1) being an independent artist he chose an area, most depending on others – scenography; 2) notwithstanding that he had not had any special education, during the time period of 1931-1939 he created modern scenography in Šiauliai and State Drama Theatre; 3) being a spiritual person, despising anything low, he quite frequently created scenography for performances of questionable artistic quality; 4) after long decades of work, he has not left any disciples or followers; 5) the “planar” road plan sketches on the stage looked relatively precise in terms of composition, proportions and colouring. Notwithstanding that, Liudas Truikys was an artist of a unique self-expression, whose works surpassed not only his contemporaries, but the time itself.