Septintojo dešimtmečio fotografija : tikrovės transformacijos būdai

LTSeptintajame dešimtmetyje dažnas lietuvių fotografijos objektas buvo žmogus ir jo kasdieniška veikla banaliose vietose: turguje, kaime, gatvėje. Vis dėlto į menininkus pretenduojantis fotografas negalėjo tiesiog dokumentuoti tikrovės jos netransformuodamas – tuomet teišeitų taikomojo pobūdžio nuotrauka, dokumentas. Nemeniškos ir objektyvios tikrovės, kuriai net neįmanoma taikyti originalumo kriterijų, medžiaga besinaudojantis fotografas turėjo kažkaip priversti nuobodulį tarnauti kokiai nors vertingai idėjai. Kasdienybės nekasdieniškumo įspūdis buvo kuriamas naudojant tam tikras fotografijos kalbos strategijas: defamiliarizaciją, idealizaciją ir lemiamo momento taisyklę (čia buvo remiamasi pasaulio fotografijos patirtimi). Veiksmo kupina fotografija tarsi ignoravo laukimą, beprasmius tarpsnius tarp „lemiamų“ įvykių, nereikšmingas situacijas, nykias erdves, įprastus objektus. Vaizdo kontrastingumas, keisti rakursai formavo kondensuoto gyvenimo įvaizdį. Straipsnyje analizuojami 7-ojo dešimtmečio lietuvių fotografijos raiškos būdai pasaulinės fotografijos kontekste. Pasitelkus faktografinę medžiagą, istorinį ir kultūrinį foną, Vakarų fotografijos ieškojimai pateikiami kaip kelrodžiai, kreipę lietuvių fotografiją naujos prasmės ir formos ieškojimo link. Prancūzų fotografo Henri Cartier-Bressono figūra ir 1955 m. amerikiečio Edwardo Steicheno sukomplektuota fotografijos paroda „Žmonių šeima“ išskiriami kaip svarbiausi atskaitos taškai, formavę lietuvių fotografijos estetiką.Reikšminiai žodžiai: Fotografija; Meninė fotografija; 7-asis dešimtmetis; Percepcija; Defamiliarizacija; Lemiamas momentas; Idealizavimas; Konceptualus vaizdas; Ženklas; Reikšminga forma; Banali forma; Photography; Photography art; 7th decade; Perception; Defamiliarization; Flash; Idealization; Conceptual image; Symbol; Main form; Banal form.

ENThe paper discusses the ways of artistic expression in Lithuanian photography of the 1960s on the background of the Western photography art. Attention is focused on the historical and cultural context of the period and on the facts of development of Western photography art. Author points to the aspirations of Lithuanian photographers induced by the discoveries of famous photographers of the world in the ideological context of Soviet culture. The aesthctical features of Lithuanian photography were formed by Antanas Sutkus, Algimantas Kunčius, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas, Vitas Luckus, Vaclovas Straukas and others. The man and the man's activities of every day in common places were the main objects of their art. Author discerns defamiliarization and idealization as the main forms of transformation of reality in Lithuanian photography of the 1960s. The object of photography must be hardly recognizable, because the long-lasting perception of photography art was the basic aim of its aesthetics. The works of the French photographer Henri Cartier-Bresson and the exhibition "Peoples Family" compiled by the American Edward Steichen in 1955 were the most influential facts for the development of Lithuanian photography. [From the publication]