XVII a. Lietuvos vargonų muzikos bruožai Sapiegų rankraštyje

LTVargoninės muzikos menas Lietuvoje turi senas ir gilias tradicijas. Straipsnyje nagrinėjama XVII a. pradžios vargonų muzikos rankraštis – Sapiegų tabulatūra, saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Rankraštį sudaro 50 natų lapų ir drauge įrištos XVII a. I pusės prancūzų dailininko Jeano Messagerio 25 graviūros su paaiškinamaisiais tekstais, vaizduojančios šv. Pranciškaus gyvenimo kelią. Šios šventojo gyvenimą perteikiančios iliustracijos suponuoja, kad visas šias graviūras supanti muzika yra paženklinta religine tema. Tai ryškus sakralinės muzikos ir dailės sintezės pavyzdys, kuris nėra atsitiktinis. Bernardinų ordinas ypač puoselėjo bažnytinę muziką. Yra žinoma, kad XVII a. LDK bernardinų bažnyčiose buvo įrengiami vargonai, ir kiekvienas konventas turėjo brolį vargonininką. Sapiegų rankraštyje esantys visų žanrų kūriniai, tarp jų ričerkarai, tokatos, fantazija ir kt., pagal XVII a. bažnytinės muzikos praktiką turėjo būti atliekami bažnytinių apeigų metu kaip instrumentinės mišių dalys. Neatmetama galimybė, kad dalis šių kūrinių klavišiniais instrumentais galėjo būti grojami ir didikų rūmuose, ypač tų vargonininkų, kurie tarnavo pas didikus. Straipsnyje norima naujai pažvelgti į vargoninės muzikos raidą Lietuvoje: atskleisti tarptautinius ryšius, vargonininkų mokyklos ištakas, jų kūrybos ypatumus – kūrinių specifinius žanro, stiliaus ir kompozicinės technikos bruožus. Publikacijoje apsistojama ties tais tabulatūroje esančiais kūriniais, kurie atspindi charakteringesnius kompozicinės technikos ypatumus ir instrumentinės muzikos žanrų įvairovę.Reikšminiai žodžiai: XVII a. vargoninė muzika; Atlikimas; Kūryba; Kompozicinė technika; Žanrai; Lithuania; Organ music in the 17th century; Execution; Composition techniques; Genres.

ENThe article discusses the Sapiegos tabulatura, a recently discovered unique organ music manuscript dated back to the begining of the 17th century. It is written in Italian notation and kept in the library of the Lithuanian Academy of Music, classification number F-30-119. The manuscript consists of about 100 compositions and 25 prints by the French painter Jean Messager, depicting the life of St. Francis. The manuscript was composed at one of religious institutions under the wardship of the Sapiegos and is deemed to have belonged to the community of Vilnius Bernardine monks. The author examines the development of Lithuanian organ music in the 17th century, foreign influences, the origins and features of Lithuanian organ school as well as the style and composition techniques employed by organists of the time. Particular attention is drawn to the anonymity of the works comprising the manuscript. Only a single composition bears the imprint FS; it is believed to be Toccata by Franciscus Lilius. Besides the latter work, other most popular genres of instrumental music of the time are discussed, including toccatas, ricercars, canzonas, fantasias, Aliud of unidentified genre, variations Pro festo sant. Corpus Cristi, and a Christmas religious song Kolenda. The author singles out for notice the thematic material, principles of composition, traits of imitative polyphony, modal structure, conciseness of form common to nearly all pieces, etc. It is concluded that already in the first half of the 17th century a distinctive organ school existed in Lithuania, derived from the Western European and particularly Italian organ music tradition. [From the publication]

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts