Architektūrinio baldakimo simbolika

LTKultūros moksluose išsiplėtojus kompleksiniams vaizdo ir žodžio santykio tyrimams suaktyvėjo dėmesys architektūros bei dekoratyvinės dailės simbolinei retorikai. Straipsnyje apibūdinti menkai ištyrinėto motyvo – architektūrinio baldakimo tipai ir jų simbolika Vakarų bažnyčių architektūroje iki Renesanso. Simbolių ir ikonografijos žinynuose nurodomos tik bendriausios baldakimo įvaizdžio prasmės, nesigilinant į jų transformacijas per istoriją, konkrečiuose kūriniuose ir jų ansambliuose. Straipsnio tikslas – remiantis Lietuvos pavyzdžiais ir naudojantis ikonografiniu metodu, apibūdinti vėlyvojo baroko baldakimą kaip vieną to laiko simbolinės retorikos įvaizdį. Baldakimu įvardijamas puošnaus audeklo stogelis, įtvirtintas ant atramų virš sosto, šulinio, altoriaus, katafalko arba lovos tarsi simbolinis dangus. Žodis kilęs iš brangaus šilkinio audinio su auksu, praeityje gabento į Europą iš Bagdado, pavadinimo. Labai anksti paplito ir architektūriniai baldakimai, pagaminti iš tvirtų medžiagų: akmens, medžio, metalo. Puošnūs baldakimai iki šiol nešami bažnytinėse procesijose, iškeliami virš bažnyčios dignitorių sostų. Apsaugos įrenginys ilgainiui pats pavirto didingumo žymeniu, visada simbolizuojančiu po juo esančio asmens arba vietos sakralumą. Architektūros istorijoje susiklostę kai kurie baldakimo tipai turėjo specifinę simbolinę prasmę. Lietuvoje, kaip ir kituose katalikiškuose kraštuose, baroko baldakimas perėmė visas ankstesniąsias šio statinio simbolines reikšmes. Čia XVIII a. buvo gyva kupolinio baldakimo tradicija, susijusi su Švč. Mergelės Marijos Ėmimu į dangų.Reikšminiai žodžiai: Ikonografija; Simbolika; Architektūra; Architektūros retorika; Baldakimas; Bažnytinis menas; Altorius; Tabernakulis; Sakykla; Gotika; Renesansas; Barokas; Prienai; Iconography; Symbolism; Architecture; Architecture oratory; Canopy; Sacred art; Altar; Tabernacle; Pulpit; Gothics; Renaissance; Baroque; Prienai.

ENAfter the development of complex researches on the relation between an image and a word in the cultural sciences, attention towards the symbolic rhetoric of architecture and decorative art has intensified. The article describes the types and symbolism of an architectural baldachin as an insufficiently investigated motif in the Western Church architecture till the Renaissance. Only the most general implications of a baldachin image are indicated in the directories of symbols and iconography with no details of their transformations in the course of history, in certain works as well as their ensembles. The aim of the article is to define the late baroque baldachin as an image of the symbolic rhetoric of the period within the Lithuanian examples and applying the method of iconography. A little covering of rich fabric fixed steadily above a throne, a well, an altar, a hearse or a bed is defined as a baldachin. The word originates from the name of expensive silk fabric with gold transported to Europe from Bagdad in the past. The spread of architectural baldachins made of firm material, such as stone, wood or metal, started very early. Decorative baldachins are still being carried in church processions or raised above the thrones of church dignitaries. A protection device has eventually turned into a mark of magnificence, always symbolising the sacrality of the person or place under it. Having arisen in the history of architecture, certain types of baldachins had a particular symbolic meaning. Both in Lithuania and other Catholic countries the baroque baldachin adopted all the earlier symbolic meanings of this structure. A tradition of cupola baldachin was still topical here in the 18th century, related to the Ascent to Heaven of the Blessed Virgin Mary.