Religinės muzikos situacija tarpukario Lietuvoje

LTReliginė muzika Lietuvoje gali turėti kelias tyrinėjimų kryptis: 1) senosios pasaulio universaliosios liturginės tradicijos – grigališkojo choralo atsiradimo ir vystymosi (atgimimo); 2) religinės muzikos vietinės tradicijos – tautiškumo, etnoreliginių giesmių ir jų improvizacinio originalumo vystymosi kelias; 3) religinės muzikos kūrybiškumo, profesionalumo klausimas – jos dvasinio, meninio atsiskleidimo mūsų amžiuje stebėjimas. Pati Lietuvos istorinė specifika – krizės reiškiniai, okupacija, lūžiai tautos kultūroje, dvasiniame valstybės brendime, t. y. nuolatinio tautos atgimimo kelias, yra labai talpi erdvė religinės kultūros, muzikos ir dailės reikšmei atsiskleisti. Šiuo straipsniu siekiama parodyti lietuvių religinės muzikos kelius, jos situaciją amžiaus viduryje prieš pat didįjį grėsmingą istorinį lūžį. Bandoma atskleisti, kokie kompozitoriai kūrė, kokia jų religinė muzika, jos profesionalumo aspektas, kuris visais amžiais yra tam tikra problema susiduriant su bažnyčios kanonais. Straipsnyje aptariamas universaliosios tradicijos (grigališkojo choralo) ir istorinio stiliaus kitimo (romantizmo, tautiškumo) santykis, europinių centrų mokyklų įtaka per žymiausias Lietuvos muzikiniam vystymuisi vadovavusias asmenybes. Kalbama apie svarbiausius veiklos barus religinės muzikos srityje: vadovavimą bažnyčių chorams, vargonininkų ir chorvedžių kursus, giesmynų leidybą, grigališkojo giedojimo vadovėlius ir dėstymą. Atskira nauja tema straipsnyje – religinės muzikos kompozitorių kūrybos lūžis (nuo ideologizuotos iki metaforinės) atskleidžiant dramatiškas istorines sąlygas.Reikšminiai žodžiai: Liturgijos universalumas; Tradicijos; Bažnytinės muzikos europinio centro įtaka; Vertybių orientacija; Bažnytinės dermės; Kadencijos; Harmonijos skaidrumas; Melodinis santūrumas; Istorinis lūžis; Ideologizacija; Asmenybės persilaužimas; Universal liturgy; Conventionality; Influence of European centre's sacred music; Values orientation; Sacrede tunes; Cadences; Lucidity of harmony; Moderation of melody; Historic breakthrough; Ideologisation; Identity crisis.

ENReligious music of Lithuania may be analysed on the basis of a few directions: 1) the old universal liturgical traditions of the world: appearance and development (revival) of the Gregorian chant; 2) local traditions of religious music: the development process of nationality, ethnoreligious songs and their improvisational originality; 3) the issue of creativity and professionalism regarding religious music: observation of its spiritual and artistic expression in our age. The Lithuanian historic particularity is the expression of crisis, occupation, turning points in national culture and spiritual maturation of the state, i.e. continuous national revival and a wide space for the unfolding of the meaning of religious culture, music and visual arts. The article aims to reveal the directions of Lithuanian religious music, its situation in the middle of the age just before the considerable and threatful historical turning point. Also, to render the information about composers, their religious music, and the aspect of professionalism that, for centuries, was a certain problem when talking about church canons. It discussed the relationship of the changes between the universal tradition (Gregorian chant) and historical style (romanticism, nationality), and the influence of schools in European centres through the most famous individuals who conducted the development of Lithuanian music. The most important groups in the field of religious music are discussed: the guidance of church chorus, the courses for organists and cantors, publication of hymnals and books about Gregorian chanting and teaching. A new separate topic is the turning point of the creative work of composers who created religious music (from ideological to metaphorical) by revealing dramatic historic circumstances.