Kosto Ostrausko ir Kazio Sajos politinio teatro ypatumai

LTStraipsnyje aptariami politinio teatro ypatumai Kosto Ostrausko dramoje „Gundymai“ (1983) ir Kazio Sajos parabolinėje pjesėje „Mamutų medžioklė“ (1968). Moksliškai neįteisinta politinio teatro sąvoka šiose dramose atsiveria kaip dramaturgų siekis žadinti kritinį mąstymą, formuoti vertybinį santykį su realybe. Iš Vakarų Europos perimti politinio teatro elementai ryškinami įvairiomis priemonėmis: alternatyvia erdve ir sąlygiško laiko, „sapno“ ir „teatro teatre“ principais, depersonalizacija, didaktiniu personažu, socialine kritika, grotesku. Abi dramas sieja tematika, problematika ir idėja, tačiau Ostrausko „Gundymų“ pasaulio alegorija, turinti sąsajų su kultūriniu kontekstu, pasaulinės literatūros kūriniais, įgyja filosofinį apibendrinimą. Sajos „Mamutų medžioklėje“ – ryškesnis socialinės tikrovės pamatas, tačiau dominuojanti Ezopo kalba leidžia sukurti daugiareikšmį groteskinį pasaulį – pasakyti daugiau, nei būtų leista viešos ir vidinės cenzūros. Sovietinėje Lietuvoje šie politinio teatro variantai darė didelę įtaką XX amžiaus II pusės ir dabartinės lietuvių dramaturgijos raidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Drama; Ezopo kalba; Groteskas; Konfliktas; Politinis teatras; Aesopean language; Conflict; Drama; Grotesque; Grotesque, Aesopean language; Political theatre.

ENArticle discusses the peculiarities of political theatre in Kostas Ostrauskas' play "Gundymai" (Temptations, 1983) and Kazys Saja's parabolic play "Mamutų medžioklė" (The Mammoth Hunt, 1969). The term, political theatre (unaccepted in scholarship), is revealed in these plays as the playwrights's aim to arouse critical thinking in the audience and to form a relationship with reality, based on a value system. The elements of political theatre borrowed fromWestern Europe are highlighted by various means: through alternative space and relative time, the principle of "dream" and "theatre within a theatre", depersonalisation, didactic character, social criticism, and use of the grotesque. The plays are interrelated by their theme, subject matter and idea, however, the allegory of the world in Ostrauskas' "Temptations", related to the cultural context and the experience of world literature, acquires a philosophical connotation. Saja's "The Mammoth Hunt", on the other hand, has a clearer foundation in social reality. Nevertheless, the dominating Aesopean language allows for the creation of the play's polysemic grotesque world and provides an opportunity to say more than would have been allowed by public and self-censorship. In Soviet Lithuania, these versions of political theatre had a great influence on the development of Lithuanian dramaturgy in the second half of the 20th century as well as in modern times. [From the publication]