LTStraipsnyje aptariamas G. Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraštis”, pagrindinį dėmesį skiriant doroviniams principams ir identiteto klausimams. Pateikiama trumpa G. Petkevičaitės-Bitės biografija. Pažymima, kad Pirmojo pasaulinio karo metu ji kruopščiai fiksavo krašto įvykius - kariaujančių pusių – rusų ir vokiečių veiksmus, karo okupacijos naštą, priespaudą, nuolatines prievoles sodiečiams; atskleidė savo aplinkos žmonių gyvenimo būdą, nuotaikas, pergyvenimus, analizavo karo padarinius. Konstatuojama, kad minint rašytojos 150-ąsias gimimo metines, visą „Karo meto dienoraščio” tritomį išleido E. Vaičekausko leidykla. Konstatuojama, kad G. Petkevičaitės- Bitės dienoraštis yra svarbus žmoniškumo liudijimas, rodantis, kad ir karo metais galima išsaugoti dorovines vertybes, rūpintis ne tik savo gyvybe, bet ir kitais žmonėmis, jiems suteikti būtinąją medicininę pagalbą, padėti patarimais. Reziumuojama, kad išsilavinimas, gyvenimo patirtis, stipri valia, rašytojos talentas leido G. Petkevičaitei-Bitei sukurti įspūdingą veikalą, rodantį, kiek daug gali empatiška dvasia ir drąsa. Vertindama ugdomąjį, šviečiamąjį ir estetinį kūrinio klodus, autorė pažymi, kad „Karo meto dienoraščio” pasakotoja pasirodo kaip nuolat pasirengusi kovoti už save ir aplinkinius, tolerantiška visų tautų žmonėms. Autorės nuomone, humanistinė G. Petkevičaitės-Bitės pozicija ypač svarbi todėl, kad kalbama apie karo metus ir civiliams itin sunkų pokario metą.Reikšminiai žodžiai: "Karo meto dienoraštis"; Autobiografinė literatūra; Dienoraštis; Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; I pasaulinis karas; Literatūra; Pasakotojas; Vokiečių kareiviai; 20 amžius; "Wartime Diary"; Autobiographical literature; Diary; First World War; Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; German soldiers; Lithuanian literature; Narrator; The beginning of 20th century.