XVIII a. Telšių rajono oikonimų užrašymų variantiškumas ir struktūriniai-semantiniai tipai

LTLietuvių oikonimija dažniausiai tyrinėjama sinchroniniu požiūriu, o diachroniniai tyrinėjimai nėra gausūs. Šiame straipsnyje apžvelgiami XVIII a. Telšių rajono bažnytinėse krikšto, santuokos ir mirties registracijos knygose, esančiose Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, rasti oikonimai. Straipsnio tikslas – ištyrinėti oikonimų originalių užrašymų variantiškumą ir juos suskirstyti į struktūrinius-semantinius tipus. Iš 94 rastų, identifikuotų ir lokalizuotų oikonimų didesniąją dalį sudaro antroponiminės kilmės vietovardžiai (67 %). Daug mažiau yra hidroniminės kilmės (14,9 %), o apeliatyvinės kilmės oikonimai tesudaro 6,4 % visų rastų vietovardžių. Dalis oikonimų gali būti dvejopos kilmės (6,4 %) arba jų kilmė yra neaiški (5,3 %). Tyrinėjant XVIII a. bažnytinėse knygose užfiksuotus oikonimus, daugiausia sunkumų kyla dėl jų užrašymo įvairumo. To paties oikonimo užrašymo variantų randama nuo kelių iki keliasdešimt. Tai atskleidžia tam tikrą socialinį aspektą – kalbos ir rašto kitimą. Taip pat variantiškumui įtakos galėjo turėti ir kunigo kilmė, dialektas, jo individuali rašysena bei sugebėjimas tiksliai išgirsti ir užrašyti tam tikros gyvenamosios vietos vardą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Oikonimai; Variantiškumas; Semantiniai-struktūriniai tipai; Antroponimai; Hidronimai; Apeliatyvai; Bažnytinės knygos; Telšiai; Oikonym; Variance; Semantic-structural types; Anthroponym; Hydronym; Appellative; Church records; Telšiai; 18 century.

ENLithuanian oikonymy is most frequently analysed synchronically. Diachronical analyses are not numerous. The article reviews oikonyms found in church baptism, marriage and death registry books in the Telšiai district in the 18th century, which are maintained in the Lithuanian State Historical Archives. The purpose of the article is to analyse the variability of original writings of oikonyms and divide them into structural-semantical types. Out of 94 found, identified and localised oikonyms, the greater part is constituted by place-names of anthroponymical [13]origin (67 per cent).[14] There are fewer oikonyms of hydronymical origin (14,9 per cent), whereas oikonyms of appellative origin account for 6.4 per cent of all found place-names. Some oikonyms might be of a double origin (6.4 per cent), or their origin is unclear (5.3 per cent). During the analysis of oikonyms recorded in the church books of the 18th century the biggest problem occurs due to the variability of their writing. The writing of the same oikonym varies from several to tens of variants. This reveals a certain social aspect – the alteration of the language and writing. Furthermore, the variability might be influenced by the origin or the dialect of the clergyman, his individual style of writing and the ability to exactly hear and write down the name of a certain settlement.