Pedagoginės savimonės ypatumai nuolatinio mokymosi kontekste

LTTyrimo tikslas - atskleisti kai kuriuos mokytojų profesinės savimonės ypatumus nuolatinio mokymosi kontekste. Tyrimo uždaviniai: išryškinti nuolatinio mokymosi sąvokos esmę; nustatyti priežastis, skatinančias mokytojus nuolat mokytis; išryškinti nuolatinio mokytojų mokymosi įtaką jų profesinei savimonei. Metodologinės nuostatos: 1. Rašant darbą laikytasi nuomonės, kad Lietuvoje ryški tendencija rengti mokytojus ir kelti jų kvalifikaciją rinkos ekonomikos sąlygomis, kas prieštarauja formaliam požiūriui, propaguojančiam mokytojo profesinį ir asmenybės ugdymą. 2. Dabarties laikotarpiu mokykloje labiau orientuojamasi į mokinių kognityvinį ugdymą, jų akademinius laimėjimus nei į jų asmenybės ugdymą. 3. Tyrimas grindžiamas autorės suformuluota mokytojų profesinės savimonės samprata ir jos struktūra (Kavaliauskienė, 1998, p. 25). Pedagoginę savimonę sudaro trys dalys: motyvacinė, potencinė ir charakterologinė. Motyvacinėje dalyje dominuoja ryškus pedagoginės veiklos supratimas, poreikis įgyti naujų kultūrinių vertybių, dalintis dvasinėmis gėrybėmis, gyventi, laikantis dvasinių vertybių. Tai pasireiškia interesais, siekiais, polinkiais, leidžiančiais mokytojui sėkmingai ir su pasitenkinimu atlikti savo priedermes. 4. Nustatant mokytojų, turinčių skirtingą pedagoginio darbo stažą, profesinės savimonės ypatumus naudotasi mokytojų karjeros ciklo etapais [Huberman]. 5. Atliekant tyrimą taikyti šie metodai: literatūros apžvalga, mokytojų anketinės apklausos duomenų interpretacija.Tiriamieji: 200 skirtingų Klaipėdos miesto vidurinių mokyklų įvairaus amžiaus ir turinčių nevienodą pedagoginio darbo patirtį pradinių ir vyresnių klasių mokytojai, užsiimantys nuolatiniu mokymusi. Hipotezė - nuolatinis mokytojų mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas didžiausią įtaką turi jų profesionalumui (profesijos žinios, pedagoginiai sugebėjimai, profesiniai įgūdžiai), o ne asmenybės savybėms. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Charakteris; Kvalifikacijos tobulinimas; Mokytojo profesinė savimonė; Motyvacija; Nuolatinis mokymasis; Potencija; Character; Lifelong learning; Motivation; Potentiallity; Qualification development; Teacher's professional self-consciousness; Teacher's professional selfconsciousness.

ENThis article arises from a research conducted to gain an understanding of what influence teachers' lifelong teaming has on their professional self- consciousness and professional development. The aim is to reveal the influence and peculiarities of teachers' lifelong learning. For this purpose 200 teachers working at Klaipeda's schools and engaged in lifelong learning activities were interviewed by a questioner. A structure of the Teacher Professional Self-consciousness (motivation, potentiality, character) is used as a methodological basis for the interpretation of the research findings. A hypothesis is raised that teachers' lifelong learning is mainly aimed at improving their potentiality - professionalism (knowledge, pedagogical abilities) rather than at developing their motivation and pedagogical character. The gathered data supported the hypothesis. Also the findings of the research revealed a major deficiency of the two remaining parts of the structural means that teachers' lifelong learning adds little to the development of their professional motivation and personalities. Surprisingly weak relationship between teachers' lifelong learning and their professional reflection was indicated Additionally, Huberman's "Career Cycle of Teachers' was used to interpret the data of the research.The findings show that lifelong learning is of a different benefit to the professional self-consciousness of younger (less than 19 years of teaching) and older (19 or more years) teachers. There is a tendency that younger teachers are more interested in the developing of their teaching skills and abilities to cope with educational problems. Older teachers engaged in lifelong learning have the aim to fill the gaps in their professional knowledge and transfer their previous professional knowledge according to professional requirements. The revealed peculiarities (tendencies) as guides may be used for organizing and planning teachers' professional development, also by teachers themselves for empowering their professional and personal development. [From the publication]