LTPasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, vienas iš Prancūzijos politikos tikslų Vidurio Europoje buvo Memelio teritorijos administravimas sąjungininkų vardu. Šis istorinis epizodas yra primirštas, tačiau būtent jis 1920–1923 m. sąlygojo prancūzų misiją ir lėmė pėstininkų bataliono buvimą Prūsijos regione. Komisijų, kurios priėmė sprendimus, ataskaitos rodo, kad diplomatai turėjo mažai žinių apie tolimo regiono realijas. Straipsnio tikslas – glaustai aptarti politinius ir diplomatinius veiksnius, lėmusius prancūzų perkėlimą į Memelio teritoriją, kuri šiandien yra Lietuvos Respublikos dalis. Autorius atliko individualų tyrimą, apklausdamas prancūzų palikuonis, bei surinko fotografinius dokumentus. Straipsnio autorius ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus surengė parodą bei išleido katalogą, pasiremiant surinkta dokumentine medžiaga. Straipsnyje aprašyti du aspektai – prancūzų pėstininkų bataliono ir tarptautinės misijos veikla. Prancūzijos pėstininkų batalionas 1920 m. sausio mėn. gavo įsakymą išvykti į Memelį, kur apsistojo buvusiose vokiečių pėstininkų kareivinėse. Memelio misija buvo susijusi su teritorijos administravimu, kurį vykdė Versalio taikos sutarties sąjungininkų komitetas. Prancūzai greitai atsisakė tiesioginio teritorijos administravimo ir nutarė pasikliauti vietiniais atstovais, vykdydami jų priežiūrą. Politinė padėtis pasikeitė 1923 m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Prancūzų batalionas buvo išformuotas ir išvyko iš Klaipėdos 1923 m. kovo 1 d.Reikšminiai žodžiai: Kariniai renginiai; Klaipėda/Memelis, Antantė, prancūzų buvimas; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Prancūzijos karinės pajėgos; French military force; Klaipėda/Memel, Entante, French presence; Military ceremony; Region of Klaipeda.