Ar J. Rawlso teisingumo teorija yra I. Kanto praktinės filosofijos interpretacija?

• Logos (Vilnius). 2005, 42, p. 89-97
• Logos (Vilnius). 2005, 43, p. 101-114

LTStraipsnyje keliamas tikslas pagrįsti neigiamą atsakymą į pavadinime iškeltą klausimą, ar J. Rawlso teisingumo teorija yra I. Kanto praktinės filosofijos interpretacija. Pažymima, kad J. Rawlso tekstuose jo teisingumo teorija susiduria su specifinėmis jų pagrindimo problemomis. Autorės nuomone, iš esmės tas problemas apibūdina individo moralinių teisių bei tikslų ir visuomenės reikalavimų bei interesų nesuderinamumas. Pažymima, kad ankstyvuoju savo kūrybos laikotarpiu J. Rawlsas mėgino intuityviai priimtinas prielaidas derinti su savo pasiūlytais teisingumo principais, tačiau jam nepavyko įrodyti, jog racionaliai motyvuoti asmenys netikrumo situacijoje rinktųsi teisingumo principus. Atskleidžiama, kad „Teisingumo teorijoje“ J. Rawlsas atsisako ateities netikrumo kaip principų pasirinkimą lemiančios prielaidos, tačiau neatsižvelgia į tai, kad siekdamas heteronominių tikslų autonomiškas individas veikia ribojamas prigimtinių nuosavybės ir lygiaverčio politinio traktavimo teisių. Konstatuojama, kad J. Rawlsui nepavyksta įgyvendinti užsibrėžto tikslo sukurti principinę alternatyvą utilitarizmui ne dėl nederamai perkonstruotos pirminės pozicijos, bet dėl to, kad pati pirminė pozicija konstruojama remiantis ne individo teisėmis, bet visuomeninės naudos kriterijumi. Todėl Ir leksinį principų išdėstymą, ir institucijų stabilumą J. Rawlsui pavyksta pagrįsti tik apeliuojant į holistinę perspektyvą ir utilitarinį kriterijų, ir jis konstruoja politinę teisingumo teoriją, kuroje I. Kanto moralės samprata laikoma viena iš daugelio moralinių koncepcijų.Reikšminiai žodžiai: I. Kantas; J. Rawlsas; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Moralė; Rawlsas, Johnas; Teisingumas; Visuomenės sutartis; Justice; Kant; Kant, Immanuel; Morality; Morals; Rawls; Rawls, John; Rawls, Kant, social contract, justice, morals; Social contract.

ENThe article raises a goal to justify the negative answer to the question that was written in the title, whether J. Rawls' theory of justice is an interpretation of I. Kant's practical philosophy. It is noted that the theory of justice in J. Rawls' texts faces their specific problems of justification. According to the author, essentially, those problems describe the incompatibility of an individual's moral rights, goals and society's requirements, interests. It is noted that J. Rawls liked to combine intuitively accepted assumptions with his suggested principles of justice during the early stages of his work, but he did not manage to prove that rationally motivated people would choose the principles of justice in the situation of uncertainty. It is revealed that in the "Theory of justice" J. Rawls refuses the idea of future's uncertainty as the premise for choosing principles, but he does not consider that an autonomous individual, who strives for heteronomous goals, acts while being limited by natural rights of property and equal political approach. It is stated that J. Rawls fails to implement his goal to create a principled alternative for utilitarianism not because of the reconstructed primary position, but because the primary position itself is constructed according to the society's gain criteria and not the rights of an individual. That is why both the layout of lexical principles and the stability of institutions are successfully justified by J. Rawls only by appealing to the holistic perspective and the utilitarian criteria, and he constructs the political theory of justice, where I. Kant's concept of morality is one of many moral concepts.

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences