LTŠio straipsnio tikslas - aptarti šiuolaikinę orumo sampratą ir atskleisti žmogaus orumo apsaugos bei ugdymo ypatumus demokratinėje visuomenėje. Tyrimo objektu pasirinkta orumo sklaida socialinėje-edukacinėje erdvėje. Keliamą tikslą bandoma pagrįsti analitiniu-interpretaciniu metodu. Orumas yra pakankamai sudėtingas dalykas, todėl jį konceptualizuoti nėra paprasta. Tokią situaciją lėmė daugelis priežasčių bei aplinkybių ir pirmiausia orumo sąvokos interpretacija. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas šią sąvoką įvardija ir jos sinonimiką apibrėžia taip: „orus - tai turintis vidinės pagarbos, iškilnus, didus, solidus". Orumo pavyzdžiais nurodomos tokios formuluotės: „orios išvaizdos žmogus", „oriai atrodo", „graži apranga teikia orumo" ir t. t. [Iš teksto, p. 152-153]Reikšminiai žodžiai: Autonomija; Autonomija, demokratija, orumas, ugdymas, Kantas, dorovė; Demokratija; Dorovė; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Orumas; Ugdymas; Autonomy; Autonomy, democracy, dignity, education, Kant, morality; Democracy; Dignity; Education; Kant; Kant, Immanuel; Morality.
ENThe concept of dignity is a socio-ethical category, closely connected with the most essential and profound problem of human existence. That is why in the course of history thinkers were permanently occupied in the explication of its content. Kant constituted a new concept of morality which inspired a new interpretation of dignity, according to which human dignity was autonomous, independent of external factors and self-legislative. Kants ideas concerning human dignity play a significant role in the contemporary understanding of personal dignity and democracy. Contemporary psychology makes attempts to ascertain mechanisms and methods by means of which a dignified person could be educated. These attempts and their results are very important for contemporary educational theory and practice. [From the publication]