Dabartinės lietuvių kalbos gramatika

LTŠioje Gramatikoje (autorių kolektyvas, redaktorius – Vytautas Ambrazas) siekiama nuosekliai aprašyti dabartinės lietuvių kalbos vidinę sandarą ir kartu apibrėžti svarbiausius žodžių, jų formų ir sakinių sudarymo bei vartojimo normas. Lietuvių kalbos gramatinių raiškos priemonių sistema aprašoma skiriant fonologijos, morfologijos ir sintaksės lygmenis. Viename iš jų apibrėžti vienetai sudaro pamatą apibūdinti kito, aukštesnio lygmens struktūrai. Tad fonologijoje išskirtais mažiausiais kalbos vienetais – fonemomis remiamasi morfologijoje apibūdinant žodžių formų sandarą, o pačios žodžių formos savo ruožtu sudaro junginius, įvairias konstrukcijas ir sakinius, kuriuos nagrinėja sintaksė. Prie morfologijos šliejasi žodžių daryba; jos vienetai – darybos priesagos ir galūnės – daugeliu atvejų formaliai sutampa su kaitybos priemonėmis. Visus lygmenis stengtasi apibūdinti pagal tuos pačius sisteminio nagrinėjimo principus atsižvelgiant į formų skiriamuosius požymius, susijusius su tam tikromis reikšmėmis bei funkcijomis. Plačiau negu ankstesnėse gramatikose naudojamasi lentelėmis ir schemomis, leidžiančiomis glaustai modeliuoti atskiras kalbos sandaros grandis. Kad knyga būtų prieinama kuo platesniems skaitytojų sluoksniams, joje stengtasi nenutolti nuo įprastinių kategorijų bei terminų. Gramatika skirta visiems, kurie jaučia poreikį suprasti dėsnius, kuriais pagrįsta bendrinės kalbos sistema, ir jais naudotis kasdienėje kalbos praktikoje. Tai ne vadovėlis, o veikiau gramatikos žinynas, apimantis fonologiją, morfologiją (kartu su žodžių daryba) ir sintaksę.

ENThe grammar (editor - Vytautas Ambrazas) aims at coherently describing the inner structure of the contemporary Lithuanian language and defining the main norms of words, their forms and sentence formation and use. The system of Lithuanian grammatical means of expression is described distinguishing the phonological, morphological and syntactical levels. Units defined on one level make the ground for the description of the structure of the other, higher level. Thus the smallest language units, phonemes, established in phonetics, are used in morphology to describe the word form structure, whereas the word forms themselves make groups, various constructions and sentences analysed by syntax. Word formation adjoins morphology; its units – suffixes and endings – in many cases formally coincide with the means of inflection. An attempt was made to describe all levels according to the same principles of systemic analysis, considering the distinctive features of the forms related to certain meanings and functions. Tables and schemes that allow concise modelling of different links of language structure are applied more broadly than in previous grammars. In order for the book to be accessible to as broad circle of readers as possible, an attempt was made not to distance oneself from conventional categories and terms too much. The grammar is designed for everyone who feels the need to understand the laws the standard language system is based on and apply them in everyday language practice. This is not a textbook but a grammar manual that covers phonology, morphology (together with word formation) and syntax.