Apie lietuvių ir latvių kalbų funkcinius stilius

LTLietuvių ir latvių kalbų stilistikose yra tikslinama bendrinės kalbos atmainų tyrimo metodika. Šiems tyrimams galėtų būti taikomas funkcinis stilistinis metodas. Juo remiantis, funkcinė stilistinė kalbos struktūra nagrinėjama skirtingais lygmenimis, atsižvelgiant į skirtingos prigimties veiksnius. Sugretinus abiejų kalbų mokslinio stiliaus kalbos dalių statistinius duomenis, aiškėja, kad rastieji skirtumai pirmiausia gali priklausyti nuo abiejų kalbų morfologinės struktūros ypatybių. Lietuvių kalbos rečiau negu latvių kalbos tekstuose vartojami daiktavardžiai, dažniau – būdvardžiai. Daugelis požymių patvirtina mokslinio stiliaus raiškos priemonių universalumą. Analizuojant grožinį stilių, atsižvelgiama į lingvistinius teksto veiksnius, pirmiausia monologą ir dialogą, monologo atmainas ir kontekstinę teksto sklaidą. Skirtingai vertinama autorinė ir neautorinė kalba. Abiejų kalbų publicistinio stiliaus bendriausi sakinio ilgio ir struktūros parametrai nesiskiria ir yra abiejų kalbų konstanta. Sakinio ilgio paradigmų skirtybės stilistiškai neinformatyvios, dažniausiai skiriamąją gebą turi vientisinių sakinių ilgio grupės. Lietuvių kalbos publicistiniai tekstai kiek standartiškesni. Išnagrinėjus mokslinio, publicistinio ir grožinio stiliaus tekstų struktūrą statistiniais metodais, patvirtintas teiginys, kad dėl nelingvistinių veiksnių poveikio morfologiniai ir sintaksiniai to paties funkcinio stiliaus požymiai lietuvių ir latvių kalbų tekstuose skiriasi mažiau negu tos pačios kalbos skirtingų funkcinių stilių požymiai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Funkcinis stilius; Kalbos dalių dažniai; Ekstralingvistiniai veiksniai; Lingvistiniai veiksniai; Functional style; Frequency of parts of speech; Extra-linguistic factors; Linguistic factors.

ENHaving compared the statistical data of the parts of language of scientific style in both languages, it becomes clear that the differences identified can firstly depend on the morphological structure of both languages. Lithuanian texts employ nouns less and adjectives more than the Latvian ones. Most of the features prove the universality of the means of expression in scientific style. Analyzing the style of fiction, linguistic factors of a text are considered (monologue and dialogue, variants of monologue and the contextual development of text). The author’s and non-author’s speech is evaluated differently. The most common parameters of sentence length and structure do not differ and are a constant in both languages. The differences in the sentence length paradigms in both languages are stylistically uninformative. The methods of analyzing the variety of standard language are specified in Lithuanian and Latvian stylistics. Functional stylistic method could be applied for this analysis. Based on the method, a functional stylistic language structure is examined at different levels, considering factors of different nature. Lithuanian publicistic texts are more conventional. Having analyzed the structure of a text of scientific, publicistic and fictional style by statistical methods, a conclusion was drawn that, due to the effect of extralinguistic factors, the morphological and syntactic features of the same style in Lithuanian and Latvian texts differ less than the features of different functional styles in the same language.