Kūrybos aiškinimai filosofų darbuose

LTDarbas skirtas filosofiniams ir psichologiniams kūrybos aiškinimams. Pateikiama kūrybos sąvokos samprata antikos, naujųjų amžių, 19 ir 20 amžių filosofijoje. Sustojama ties lietuvių filosofų V. Sezemano, A. Maceinos, A. Dambrausko – Jakšto, A. J. Greimo kūrybos sampratomis. Aptariant kūrybos psichologijos tyrinėjimus, išsamiausiai nagrinėjamos L. Vygotskio ir R. Arnheimo meno psichologijos koncepcijos, taip pat vaizduotės ir mąstymo sąvokos. Aptariama vaizduotės esmė, vaizduotės sampratų įvairovė, vaizduotė pažinimo procesų sistemoje, vaizdinių asociacijos ir disociacijos, vaizdinių agliutinavimas, hiperbolizacimas, akcentavimas, tipizavimas, schematizavimas. Nagrinėjama atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotės, sustojant prie sapnų ir svajonių reikšmės kūrybos procese. Nagrinėjamos vaizduotės produktyvumo ir tikroviškumo problemos. Pabrėždamas mąstymo svarbą kūryboje, autorius aprašo pagrindines mąstymo operacijas, kūrybiško mąstymo ir kalbos ryšius, mąstymo rūšis, daugiausia dėmesio skirdamas kūrybinio mąstymo ypatumams. Darbas baigiamas pačių kūrėjų požiūriu į kūrybos procesą. Autorius pabrėžia, kad pripažindami galimybes racionaliais metodais pažinti ir tobulinti kūrybą, meninės kūrybos atstovai dažniausiai nemėgina jos apibrėžti, o tik išskaičiuoja kurias nors jos savybes. Atskleidžiama, kad gana dažnai patys kūrėjai aukština savo kūrybos sritį, priešpastatydami jai kitas, jų požiūriu, menkesnes kūrybos sritis, filosofijos sroves ir pan. Trumpai aprašomi atskirų kūrybos rūšių – mokslo, literatūros, muzikos kūrybos ypatumai.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Kūryba; Kūrybiškumas; Kūrybos psichologija; Menas; Mąstymas; Psichologija; Vaizduotė; Art; Creation; Creative psychology; Creativity; Imagination; Philosophy; Psychology; Thinking.

ENThe paper is meant for explanations of philosophical and psychological works. The concept of definitions of creativity in the ancient times, the new age, the 19th and 20th centuries philosophy is given. A pause is made at the creativity concepts of Lithuanian philosophers V. Sezemanas, A. Maceina, A. Dambrauskas-Jakštas, A. J. Greimas. While discussing psychological researches about artworks, mostly concepts of art psychology by L. Vygotskis and R. Arnheimas are examined, also, the definitions of imagination and thinking. The essence of imagination, the variety of conceptions of imagination, imagination in the system of cognitive processes, visual association and dissociation, visual agglutination, hyperbole, accentuation, creation of types and schematization are discussed. The restored and created imaginations are examined, and it is also stopped by the significance of dreams and desires in the creation process. Problems of imagination's productivity and reality are examined. Through stressing the importance of thinking in art, the author describes the main operations of thinking, creative thinking and language connections, the type of thinking, mostly focuses on the characteristics of creative thinking. The paper ends with the approach to the creative process by the creators themselves. The author highlights that representatives of artistic creation are usually not trying to define art by acknowledging the possibilities to learn and improve it through rational methods, but just some of its characteristics. It is revealed that quite often the creators themselves praise their field of creative work, by comparing it to another, from their point of view, less important areas of creativity, philosophical currents, etc. Brief descriptions are given about the types of characteristics of science, literature, music.