Apmąstymai apie informacinę revoliuciją
LT„Informacinės revoliucijos“ sąvokoje, kuri nusako socialinių ir kultūrinių permainų mastą, glūdi dvi skirtingos prasmės. Pirmuoju atveju apie revoliuciją kalbama perkeltine prasme, norint vaizdžiai išreikšti mintį. Antruoju atveju informacinė revoliucija prilyginama didžiosioms naujųjų amžių socialinėms revoliucijoms arba civilizacijų kaitą lemiamiems žmonijos istorinės raidos lūžiams. Jeigu remiamės pirmąja sąvokos vartosena, tai populiarus kalbėjimas apie „informacijos visuomenę“ darosi beprasmis. Jei pripažįstame antrosios vartosenos adekvatumą, turime suvokti savo atsakomybę dėl to, kas vyksta šiandieninėje politikoje ir kultūroje, informacijos visuomenei revoliucingai besiveržiant į tikrovę. Atsakomybė numato tam tikrą vertinimo poziciją informacinės revoliucijos atžvilgiu. Ji tradiciškai turėtų atitikti vieną iš revoliucijos ir „reakcijos“ priešpriešos polių. Tačiau kol kas Lietuvoje informacinės revoliucijos vyksmas nesutinka beveik jokio konservatyvios minties tradicinio atoveiksmio. Galbūt tai iš dalies paaiškinama daugiau idėjiniu nei praktiniu informacinės revoliucijos ligšiolinės sklaidos pobūdžiu. Antra vertus, informacijos visuomenės tikrumo pojūtis teikia peno teorijoms apie epochų, civilizacijų ir politikos paradigmų kaitą ir senų dalykų numanomą pabaigą. Dabarties intelektinis klimatas yra toks palankus panašaus pobūdžio svarstymams ir pranašavimams, kad pats informacijos visuomenės „tikrumas“ daugiau priklauso nuo neatskaitingo tikėjimo revoliucinę vaizduotę kurstančiomis abstrakcijomis, o ne gyvenimiškos tikrovės patyrimo.Reikšminiai žodžiai: Civilizacija; Ideologija; Informacinė revoliucija; Informacinė visuomenė; Inovacija; Postmodernizmas; Revoliucija; Socialinė teorija; Socialinės teorijos; Civilisation; IT society; Ideology; Information revolution; Information society; Inovation; Postmodernism; Revolution; Social theories; Social theory.
ENThere are two different meaning in the definition of "informational revolution", which defines the extent of social and cultural change. In the first case, the revolution is discussed in a figurative sense to express the idea. In the second case, the informational revolution is made equal to the larger social revolutions of the new age or the historical breaks of development that impact the change of civilizations. If we rely on the use of the first definition, then the popular discussions about "information society" become meaningless. If we recognize the adequacy of the second definition, we need to understand our responsibility for what is happening in today's politics and culture when the information society is revolutionary invading reality. Responsibility foresees a certain evaluation position in relation to the information revolution. It traditionally should match one of the sides of the revolution and the "reaction" of the opposition. However, the process of the informational revolution so far has almost no traditional counteraction of a conservative mind. Maybe this is partly explained by the more conceptual than practical up-to-date dissemination format of the informational revolution. On the other hand, the feeling of certainty in the information society provides food for thought about the changes in the paradigms of civilizations, eras and the prospective end of old things. The present intellectual climate is so favourable to the deliberations of a similar nature and predictions that the "certainty" of the information society is more dependent on the unaccountable belief in the revolutionary imagination speech abstractions, rather than the realities of the real-world experience.
