Filosofija ir literatūra : priešpriešos, paralelės, sankirtos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos
Alternative Title:
Philosophy and Literature: Contrapositions, Parallels, and Intersections
Authors:
Baranova, Jūratė
Publication Data:
Vilnius : Tyto alba, 2006.
Pages:
451 p
Notes:
Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Įvadas. Priešpriešos, paralelės, sankirtos — Jacques'as Derrida: filosofija ir literatūra kaip autobiografinis rašymas — Filosofija ir literatūra: logika ar retorika? — Ar patirties singuliarumas gali būti argumentas? — Paslaptis kaip ne-priklausymas — Parašo kaip autorystės neišverčiamumas — Rašymas „anapus“ filosofijos ir literatūros — Kaip galimas transcendentinis literatūros tekstų skaitymas? — Joyce'as ir Derrida — Gilles'is Deleuze'as: filosofija kaip sąvokų kūryba — Filosofija, literatūra, mokslas — Kaip Kantas atgimsta postfilosofijoje? — Nietzsche: filosofas kaip fiziologas ir kaip poetas — Filosofija kaip kūryba — Gyvenimas ir kūryba — Autorius kaip kūrėjas: ligonis ar gydytojas? — Arvydas Šliogeris: „tarp“ filosofijos ir literatūros — „Aistros prieštaravimas“: Nietzsche ir postmodernizmas — Filotopija: nuo poezijos filosofijos link — Kaip galimas poezijos ir filosofijos dialogas? — Broniaus Radzevičiaus figūra ir Niekio tapsmas — Niekio labirintas ir filosofinė kūryba — Albertas Camus: daugiau rašytojas nei filosofas — Nori būti filosofas - rašyk romanus — Camus ir Kafka — Sartre'o „šleikštulio“ ir Camus „absurdo“ sąvokų paralelės — Camus tyla ir Sartre'o atsisveikinimo kalba — Camus ir Heideggeris: gyvenimas mirties link — Nuopuolio mitas ir metafizinės kaltės tyrimas — Jeanas-Paulis Sartre'as - ir rašytojas, ir filosofas — Filosofija - literatūros pagrindas — Husserlio fenomenologijos studijos — Sartre'as - prancūzų Heideggeris? — Sąmonės fenomenologija ir būties ontologija romane Šleikštulys — Laisvė ir situacija — Pasirinkimas ir laisvė — Sartre'as, Barthes'as: rašytojas, skaitytojas, kritikas — Georges'as Bataille'is - neonyčininkas ir erotinių romanų autorius — Nutylėti postmodernūs Bataille'o romanai — Erotinė transgresija ir Dievo mirtis —Nerimas, erotika ir subjekto susinaikinimas — Tarp Nietzsche's ir Hėgelio — Filosofinės meditacijos: mistinė patirtis — Marcelio Prousto „šifruotės“ šiuolaikinėje filosofijoje — Deleuze'as: Proustas kaip rašymo mašina — Kristeva: biografinio subjekto sugrįžimas — Rorty: Proustas - „stiprus poetas“ — Franzas Kafka ir prancūzų postklasikinė filosofija — Blanchot: Kafka ir „neliteratūrinė tiesa“ — Deleuze'as, Guattari: Kafka kaip rašymo mašina — Derrida: įstatymas ir literatūra — Fiodoras Dostojevskis ir Emmanuelis Lévinas: kaltė ir désintéressement — Ligonis, psichologas ar šventasis? — Kaltė ir laisvės savivalė — Kitas kaip beveidis Dievas — Užuojauta ir atsakomybės asimetrija — Gailinti meilė kaip désintéressement Dostojevskio romane Idiotas — Pasyvi „aš“ tarnystė kitam ir asmens tapatybė — Metafizinė kaltė lietuvių literatūroje: Juknaitė, Marčėnas — Leben zum Tode: Levas Tolstojus, Martinas Heideggeris, lietuvių autoriai — Mirties tema filosofijoje ir literatūroje — Mirtis - ne savižudybė — Mirtis - tai gyvenimas — Kitų mirtis — Mano mirtis ir siaubas — Mano mirtis ir kiti — Mirties įsiužetinimas ir įsimbolinimas šiuolaikinėje patyriminėje lietuvių literatūroje: Juknaitė, Šlepikas, Kalinauskaitė, Marčėnas, Radvilavičiūtė — Eksperimentai su mirtimi postmodernaus rašymo prieigose: Gavelis, Ivanauskaitė — Filosofiniai motyvai Sigito Parulskio kūryboje — Sokrato ironija ir Parulskio naratoriaus autoironija — Meilės neįmanomybė: Sartre'o dviejų laisvių kovos perspektyva — Dievo mirtis - jo egzistavimą pagrindžiantis argumentas — Žmogus - gyvūnas, laukiantis mirties — Augustinas ir Pamiškio Išpažinimai — Postmodernizmas lietuvių literatūroje — Paskutiniai lietuvių romanai ir „viskas leista“ kriterijus — Postmodernus rašymas - laisvasis rašymas? —Postmodernizmas ir tautinių mitų dekonstravimas — Autoironija ir kintantys laiko ir erdvės parametrai — Ar eseistas yra ir postmodernistas? — Kundus: postmodernus absurdo romanas — Personalioji esė: tarp įspūdžio ir naratyvo — Personalioji ir formalioji esė — Kodėl tampama personaliuoju eseistu? — Ką eseistas mąsto apie eseistą? — Eseistas ir jo esė personažas — „Aš“ - tai mano literatūrinis „aš“ — Naratyvioji asmenybės tapatybė — Teksto autonomija ir autoriaus „pėdsakai“ — Gyvo autoriaus šešėlis ir skaitymo politika — Patyriminis ir postmodernusis rašymas — Tikrovės ilgesys ir skaitytojo gundymas — Personalioji eseistika: tarp žaismės ir fundamentalumo — Išpažinties privatumas ir garbingumas — Nuo minimalizmo sudėtingumo link — Ar personalusis eseistas - egocentrikas? — Ironija ir autoironija — „Aš“ ir „kitas“ — Summary. Philosophy and Literature: Contradictions, Parallels and Intersections — Asmenvardžių rodyklė.
Subject Category:
LT
Filosofija / Philosophy.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTKnygoje siekiama atsakyti į klausimą - kokios galimos filosofijos ir literatūros suartėjimo trajektorijos, nurodomos šių dviejų krypčių persikirtimo galimybės. I skyriuje “Filosofas kaip rašytojas” svarstoma Nietzsche’es atverta nauja filosofijos kaip rašymo (Derrida) ir filosofijos kaip kūrybos (Deleuze) sampratos perspektyva. Prieinama išvada, kad iš filosofuojančių autorių Lietuvoje prie šios krypties labiausiai priartėja A.Šliogerio filosofinė kūryba. II skyrius “Filosofas ar rašytojas?” skirtas tiems, kurie rašė ne tik filosofinius veikalus, bet kūrė ir literatūrinius kūrinius (Camus, Sartre, Bataille). III skyrius “Rašytojas kaip filosofas” skirta autoriams, kurie niekada nerašė filosofinių traktatų. Jie buvo rašytojai iš pašaukimo, tačiau mįslingu būdu jų tekstai provokuoja įvairiausias filosofines interpretacijas. (Proust, Kafka). IV skyrius „Rašytojas ir filosofas“ skirtas komparatyvistiniams filosofinių ir literatūros kūrinių tyrinėjimams. Dostojevskis lyginamas su Levinu, Tolstojus su Heideggeru. Atsekami filosofiniai motyvai šiuolaikinio lietuvių rašytojo Parulskio kūryboje. Filosofiškai interpretuojama prozininkų Gavelio, Ivanauskaitės, Juknaitės, Šlepiko, personalinių eseistų (Personal essey writers) Parulskio, Radvilavičiūtės, Andriuškevičiaus, Rastausko, Navako, Kazlauskaitės, poetų Marčėno, Jonyno, Jakimavičiaus, Balbieriaus, Rubavičiaus kūryba. V sk. poskyryje “Postmodernizmas lietuvių literatūroje“ svarstoma Ivaškevičiaus, Grajausko kūryba bei prieinama prie išvados, kad rašytojas Kunčius besąs nuosekliausias postmodernistas lietuvių literatūroje. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Literature; Creation; Interpretation.

ENThe book aims to answer the question of what are the possible trajectories of approaches between philosophy and literature and indicates the possibilities of intersections between these two directions. The first chapter “The Philosopher as a Writer” discusses the new conceptual perspective opened by Nietzsche of philosophy as writing (Derrida) and philosophy as creation (Deleuze). It is argued that, among the authors engaged in philosophy in Lithuania, the philosophical writings of A. Šliogeris come closest to this approach. The second chapter “A Philosopher or a Writer?” is devoted to those who wrote not only philosophical but also literary works (Camus, Sartre, and Bataille). The third chapter “The Writer as a Philosopher” deals with the authors that never wrote philosophical treatises. They were writers by vocation and yet, in a mysterious way, their texts provoked various philosophical interpretations nevertheless (Proust and Kafka). The fourth chapter “The Writer and the Philosopher” is aimed at comparative analyses of philosophical and literary works. Dostoevsky is compared with Levin, and Tolstoy with Heidegger. The philosophical underpinnings in the writings of contemporary Lithuanian writer S. Parulskis are retraced. A philosophical interpretation of the work of some of the Lithuanian prosaists, personal essay writers and poets is provided. The section of the fifth chapter “Postmodernism in the Lithuanian Literature” discusses the work of M. Ivaškevičius and G. Grajauskas and concludes that writer H. Kunčius is probably the most consistent postmodernist in the Lithuanian literature.

ISBN:
9986165245
Subject:
Filosofija / Philosophy
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/4682
Updated:
2021-01-28 20:25:03
Metrics:
Views: 267    Downloads: 5
Export:
Download