LTKnygoje siekiama atsakyti į klausimą - kokios galimos filosofijos ir literatūros suartėjimo trajektorijos, nurodomos šių dviejų krypčių persikirtimo galimybės. I skyriuje “Filosofas kaip rašytojas” svarstoma Nietzsche’es atverta nauja filosofijos kaip rašymo (Derrida) ir filosofijos kaip kūrybos (Deleuze) sampratos perspektyva. Prieinama išvada, kad iš filosofuojančių autorių Lietuvoje prie šios krypties labiausiai priartėja A.Šliogerio filosofinė kūryba. II skyrius “Filosofas ar rašytojas?” skirtas tiems, kurie rašė ne tik filosofinius veikalus, bet kūrė ir literatūrinius kūrinius (Camus, Sartre, Bataille). III skyrius “Rašytojas kaip filosofas” skirta autoriams, kurie niekada nerašė filosofinių traktatų. Jie buvo rašytojai iš pašaukimo, tačiau mįslingu būdu jų tekstai provokuoja įvairiausias filosofines interpretacijas. (Proust, Kafka). IV skyrius „Rašytojas ir filosofas“ skirtas komparatyvistiniams filosofinių ir literatūros kūrinių tyrinėjimams. Dostojevskis lyginamas su Levinu, Tolstojus su Heideggeru. Atsekami filosofiniai motyvai šiuolaikinio lietuvių rašytojo Parulskio kūryboje. Filosofiškai interpretuojama prozininkų Gavelio, Ivanauskaitės, Juknaitės, Šlepiko, personalinių eseistų (Personal essey writers) Parulskio, Radvilavičiūtės, Andriuškevičiaus, Rastausko, Navako, Kazlauskaitės, poetų Marčėno, Jonyno, Jakimavičiaus, Balbieriaus, Rubavičiaus kūryba. V sk. poskyryje “Postmodernizmas lietuvių literatūroje“ svarstoma Ivaškevičiaus, Grajausko kūryba bei prieinama prie išvados, kad rašytojas Kunčius besąs nuosekliausias postmodernistas lietuvių literatūroje. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Literature; Creation; Interpretation.
ENThe book aims to answer the question of what are the possible trajectories of approaches between philosophy and literature and indicates the possibilities of intersections between these two directions. The first chapter “The Philosopher as a Writer” discusses the new conceptual perspective opened by Nietzsche of philosophy as writing (Derrida) and philosophy as creation (Deleuze). It is argued that, among the authors engaged in philosophy in Lithuania, the philosophical writings of A. Šliogeris come closest to this approach. The second chapter “A Philosopher or a Writer?” is devoted to those who wrote not only philosophical but also literary works (Camus, Sartre, and Bataille). The third chapter “The Writer as a Philosopher” deals with the authors that never wrote philosophical treatises. They were writers by vocation and yet, in a mysterious way, their texts provoked various philosophical interpretations nevertheless (Proust and Kafka). The fourth chapter “The Writer and the Philosopher” is aimed at comparative analyses of philosophical and literary works. Dostoevsky is compared with Levin, and Tolstoy with Heidegger. The philosophical underpinnings in the writings of contemporary Lithuanian writer S. Parulskis are retraced. A philosophical interpretation of the work of some of the Lithuanian prosaists, personal essay writers and poets is provided. The section of the fifth chapter “Postmodernism in the Lithuanian Literature” discusses the work of M. Ivaškevičius and G. Grajauskas and concludes that writer H. Kunčius is probably the most consistent postmodernist in the Lithuanian literature.