LTLietuvių kalba, susiformavusi pirmojo tūkstantmečio pabaigoje iki šių dienų išlaikė daugiausiai indoeuropiečių prokalbės bruožų. Dėl šios priežastis lietuvių kalba labai domina indoeuropiečių kalbų specialistus ir yra studijuojama daugelyje Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos universitetų. Lietuvių kalbos intonacija paprastai studijuojama dėl dviejų priežasčių: funkcinės, kaip turinio išraiškos priemonės, perteikiančios koncepcinius ir emocinius-stilistinius sakinio tonus, ir fonetinės-akustinės, kaip garsinių kalbos priemonių komplekso, kuris jungia žodžius į sakinius ir skaido sakinį į mažesnius komponentus – sintagmas. Nors intonacinė teorija ir jos mokymo klausimai kai kuriose kalbose labai plačiai išnagrinėti, lietuvių kalboje intonacija šiuo aspektu buvo tirta nedaug. Straipsnio tikslas – pateikti alternatyvią lietuvių kalbos intonacijos analizę ir parodyti gautų rezultatų praktinio pritaikymo galimybes mokant lietuvių kalbos. Tyrimas paremtas fonologiniu, aprašomuoju ir garsinio eksperimento metodais. Praktiškai šis tyrimas naudingas mokant suprasti intonacinę sistemą ir jos pagrindinį elementą – intonacijos tipą – bei mokant tinkamo lietuvių kalbos tarimo. Tyrimo objektu pasirinkti šnekamosios lietuvių kalbos tekstai (TV ir radijo programų įrašai ir gyvosios kalbos įrašai). Straipsnyje daromos išvados, kad lietuvių kalbos intonacinė sistema susideda iš 4 elementų: 7 intonacinių kontūrų, intonacinio centro vietos pakeitimo, sintagminės skaidos ir papildomo elemento – pauzės sintagmos viduryje. Intonacinė sistema yra fonetinių (fonologinių) kalbos priemonių visuma. Intonacinių tipų struktūros suvokimas naudingas mokantis lietuvių kalbos.Reikšminiai žodžiai: Intonacija; Opozicija; Pauzė; Sakinys; Sakytinė kalba; Sintagma; Skiriamasis požymis; Distinctive feature; Intonation; Lithuanian; Opposition; Pause; Sentence; Spoken language; Syntagme.