LTSusikūrus pirmosioms švietimo organizacijoms neišvengiamai turėjo atsirasti ir pirmieji švietimo vadovai, kadangi vadovavimas - būtinas visų formalių organizacijų atributas. Kiekvienos organizacijos veiklai būtina vadovauti ir kreipti ją norima linkme, nes tik tuomet galima veiksmingai siekti užsibrėžtų tikslų. Pagrindinis švietimo organizacijos tikslas yra žmogaus ugdymas. Tam, kad ugdymas tokiose organizacijose vyktų kryptingai, reikalingi ugdymo procesą išmanantys vadovai. Beveik iki dvidešimtojo amžiaus vidurio norint vadovauti švietimo organizacijai kokių nors ypatingų gebėjimų nereikėjo. Organizacijos buvo nedidelės ir vadovauti joms buvo paprasta. Vyresniuoju dažniausiai buvo paskiriamas gerai dirbantis, patyręs ir mokyklai nusipelnęs pedagogas, išsilavinimu ir kitomis charakteristikomis niekuo nesiskiriantis nuo kitų kolegų. Beje, ši tradicija iš dalies išliko ir iki šių dienų. Net ir dabar retas pedagogas, tapęs švietimo organizacijos vadovu, visiškai atsisako pedagoginio darbo. Dažniausiai mokyklos direktorius ne tik vadovauja mokyklai, bet ir veda pamokas moksleiviams kaip ir kiekvienas paprastas mokytojas. Dažnas švietimo vadovas teigia, kad svarbiausias jam yra pedagoginis darbas, o tik paskui - vadybinis. Tokia tradicija liudija, jog švietime supratimas apie vadybą kaip apie atskirą specifinių žinių ir gebėjimų reikalaujančią profesinės veiklos formą atsirado palyginti neseniai. Šis poreikis išryškėjo atsiradus didelėms mokykloms, kuriose dirbo dešimtys mokytojų, o mokėsi šimtai moksleivių.Tada paaiškėjo, kad ne kiekvienas mokytojas gali tapti geru vadovu. Galima rasti pedagoginių ir vadybinių gebėjimų panašumų, tačiau jie nėra tapatūs, o geros dėstomo dalyko bei metodikos žinios negali kompensuoti vadybos žinių stokos. Problemos aktualumas. Kai kurie švietimo vadybos specialistai jau nagrinėjo šią temą, vargu, ar rasime kitą tokią viešąją organizaciją kurios veikla būtų tokia kintanti ir sudėtinga, kaip švietimo įstaigos. Tokiai organizacijai, be abejo, reikalingas vadovas, turintis specifinių žinių ir sugebėjimų. Viso to pagrindas - tobulėjimas vadybos srityje, dėka ko įgyjama vadybinė kvalifikacija. Tyrimo objektas - vadovavimo procesas bendrojo lavinimo mokyklose. Pagrindinis šio mokslinio tyrimo tikslas - vadovavimo proceso bendrojo lavinimo mokyklose analizė. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros lyginamoji analizė, švietimo dokumentų analizė, stebėjimas, anketinė apklausa ir apklausos rezultatų analizė. Tyrimo hipotezė - vadovavimas mokykloms daro didžiulę įtaką visos mokyklos veiklos efektyvumui. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Komandinis darbas; Organizacija; Organizacija komandinis darbas; Stilius; Vadovavimas; Vadovavimo stilius; Vadovo funkcijos; Vadovo vaidmuo; Executive function; Leadership styles; Management; Management style; Manager's functions; Managing; Organization; Style; Teamwork; The role of manager; Work in a team.
ENIn the article the characteristics of management styles in public enterprises are analysed and management principles, identifying singularities of management functions, are presented. After analysing and systemizing theoretical propositions of various Lithuanian and foreign authors, it is possible to say, that management style is interdependent management methods, morals, rules used by manager in his work in order to motivate subordinates to achieve their goals. Management style is definable as whole of relationships in the organization. The relations are influenced by manager's values, expectations of subordinate and existing situation in the organization. Summarizing theoretical material and results of survey the functions of education's manager who works successfully in fluctuating conditions are distinguished and defined. These functions would be: a) to learn continually and create conditions for others to learn; b) to format teams and work in groups; c) to communicate effectively; d) to create high culture of organization. These functions are fundamental functions of modern manager. [Text from author]