Marginalių asmenų požiūris į dvasines vertybes

LTStraipsnio autorė tyrinėja dvasinius, religingumo ir sekuliarumo reiškinius, jų atspindį ypač vargingųjų (marginalų) visuomenės narių sąmonėje ir elgsenoje. Dvasingumas – nemateriali tikrovė, kurioje atsispindi įvairių reikšmių apmąstymas, prasmių suvokimas. Dvasingumą sudaro įvairios idėjos ir praktikos, tokios kaip apmąstymai, malda, savivoka. Tai susiję su individo vidinio gyvenimo tobulinimu, asmenybės sąsaja su tikrove, pajauta. Nuolat vystantis sekuliarizacijos procesams, šventumas nedingsta, kai kurios jo idėjos ir funkcijos (priminti moralines normas, pabrėžti žmonių santarvę, žadinti gėrį ir kt.) tampa ypač reikšmingos. Autorė nagrinėja marginalių sluoksnių požiūrį į dieviškumą ir sekuliarumo raišką. Straipsnyje autorė atskleidžia dabarties visuomenės žmonių grupes, kurios tarpusavyje skiriasi pobūdžiu, vieta visuomenėje, gyvenimo būdu, asmenybės bruožais. Tokios grupės susikuria bemaž vienodų vertybių, veiklos (neveiktos) turinio ir kultūrinių normų pavyzdžiu. Jos skiriasi nuo kitų socialinių darinių tokiais elementais kaip socialinės pozicijos, veikla, kryptingumas, materialiniai pagrindai, simboliai, vertybės, elgsena. Reikėtų sutikti su A. Giddensu (Giddens 2001:15), kad modernybė kuria diferenciaciją, išskyrimą ir marginalizaciją. Straipsnyje remiamasi teorine religijos sociologijos literatūra (Vydūno, A. Jacopozzi (1997), G. Magnini (1998), R. Wuthnow (1994), S. Rouse (1998), E. Durkheimo, M. Eliade'o ir kt. darbais), sociologinių apklausų rezultatais, autorės įžvalgomis.Laikomasi nuostatos, jog socialumas nėra homogeniškas, tai vaizdinių ir jausmų visuma. Remiamasi sociologijos klasikų teoriniais principais, taikoma egzistencinė traktuotė, naudojama respondentų kokybinio tipo apklausų, gyvenimo istorijų (Pineau 1994) ir etnografinė medžiaga. Dorovės klausimais yra rašę Vydūnas, K. Stoškus, V. Žemaitis; į dvasingumo problemas gilinasi šiuolaikiniai edukologai (V. Aramavičiūtė, Č. Kalenda, J. Kievišas, I. Ratnikaitė, J. J.Mureika ir kt.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvasingumas; Dvasingumo samprata; Dvasingumo, religijos/sekuliarumo sampratos; Egzistencinė traktuotė; Marginalumo įvaizdis; Marginalų santykis su religija; Marginalų sluoksnio santykis su religija; Religijos / sekuliarumo samprata; Sekuliarumas; Existential approach; Forms of secularity; Image of marginality; Religiosity of marginal people; Secularism; Secularity; Spirituality; Spirituality, secularity, religiosity of marginal people.

ENArticle deals with the analysis of some features of religion / secularization phenomenon in Lithuania. The author concentrates on its reflection in the consciousness and behaviour of marginal people. Religion is the internal voice of person, the participation in church ceremonies and rituals, acceptance of the power of God. In the article some ideas and theories of sociologists and classics of religion sociology are used (Vydūnas, A. Jacopozzi, G. Magnini, R. Wuthnow, S. Rouse, E. Dürkheim, M. Eliade, L. Feuerbach). The paper reveals the religious renewal and society's further secularization. According to the Western church modernization traditions, in the country processes of secularization and people's experiences of spirituality are developing. People take over secular values while focussing on the effects certain actions have on them instead of ignoring these effects and submitting to commands of some religious tradition. The author uses the information of narratives and non-formalized answers of marginal people. The life story method is realized in sociology as the recognition of competence of subject; it coincides with the changing situation in this science where the existence of a plurality of perspectives and local, contextual studies versus grand narratives, disorder, flux and openness are respected. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology