F. Kortlandt. Baltica & Balto-Slavica : recenzija

LTRecenzuojamoje knygoje „F. Kortlandt. Baltica & Balto–Slavica“ skelbiami žymaus kalbininko Frederiko Kortlando kelių paskutiniųjų dešimtmečių baltistiniai straipsniai. Knygą sudaro trys teminiai skyriai: „Fonologija“, „Morfologija“ ir „Prūsų kalba“. Pirmieji du skyriai skirti balto–slaviškajai ir baltiškajai rekonstrukcijai; juose siekiama aprašyti kalbinių pokyčių chronologiją. Kortlandas palaiko balto–slaviškosios vienybės hipotezę ir tiriamąjį laikotarpį suskirsto į tris dalis: indoeuropietiškųjų dialektų tąsa; balto–slavų kalba; protoslavų ir rytų baltų kalbos. Senovės prūsų kalba, Kortlando nuomone, vystėsi nepriklausomai nuo rytų baltų kalbos, kai nuo jos jau buvo atsiskyrusi protoslavų kalba. Kalbininkas, siekdamas pagrįsti užfiksuotus istorinius baltų ir slavų kalbų faktus (kurie apima ir akcentologiją), rekonstruoja kalbų kitimus kiekviename iš etapų. Šį chronologinį aiškinimą sudaro griežtas taisyklių rinkinys, kuris matematiškai tiksliai nusako fonetinius ir analoginius pakitimus, aiškindamas juos ne kaip atsitiktinius, bet kaip sisteminius reiškinius, dalyvavusius kalbų evoliucijoje. Recenzentas teigimu, Kortlando rekonstrukcija nepagrįstai sudėtinga, reikalaujanti daugybės skirtingų analogijų, pernelyg drąsių hipotezių, daugiapakopių perėjimų, savavališkų prielaidų, todėl verčia abejoti jos patikimumu, o pats metodas vadintinas teleologiniu. Straipsniuose, skirtuose prūsistikai, aptariami svarbiausių tekstų filologinės analizės principai, fonologija ir morfologija. Svarbus Kortlando atliktas pažodinis trijų prūsiškųjų katekizmų fragmentų orfografinis tyrimas.Reikšminiai žodžiai: Akcentologija; Baltistika; Baltų-slavų lingvistiniai ryšiai; Fonologija; Kalbos istorija; Kirtis; Morfologija; Prūsų kalba; Rekonstrukcija; Slavistika; Accent; Accentology; Baltistics; Balto-Slavic linguistic relations; History of language; Morphology; Phonology; Prussian; Reconstruction; Slavistics.